Tikėjosi gauti paramą
Vilnietis Pranciškus kreipėsi „Delfi būstas“ pasakodamas, kad savo individualiame name įsirengė šilumos siurblį oras-oras. Pasak vyro, tokia alternatyva jo senesnės statybos būste buvo pigiausia.
„Galvojau ir apie oras-vanduo, tačiau tokiu atveju reikėtų tokiam šildymui paruošti papildomą infrastruktūrą – radiatorius, vamzdyną vandens cirkuliacijai ir pan. Paslėpti vamzdyno nepavyktų, reiškia, kad jie eitų patalpoje atvirai, o tai tikrai nepagražintų namų interjero, be to, tokiu atveju naujos šildymo sistemos kaštai labai išauga, tad nusprendžiau, kad mano atveju labiausiai tiktų oras-oras šilumos siurblys“, – apie savo priimtą sprendimą pasakoja Pranciškus.
Namuose įsirengęs šilumos siurblį, vyras pasidomėjo, ar dar galima pretenduoti gauti kompensaciją. Radęs informaciją internete, vyras sako nudžiugęs, tačiau paskambinęs informacijos telefonu išgirdo nemalonią žinią.
„Internete, vieno gamintojo puslapyje, radau informacijos, kad dar nėra išnaudotas 2023 metų paramai šilumos siurbliams skirtas pinigų krepšelis ir kad iki balandžio mėnesio dar galima pretenduoti. Norėjau dar pasitikslinti, ar tikrai dar yra pinigų, tačiau paskambinęs informacijos telefonu sužinojau, kad oras-oras siurbliai nėra kompensuojami. Mano nuomone, tai yra nesąžininga. Kuo jie skiriasi nuo kitų šildymo siurblių, ar daugiau teršia aplinką? Juk jie kainuoja pigiau, tai reiškia, kad daugiau žmonių, gaunantys mažesnes pajamas, renkasi šį sprendimą, jie juk ir yra tokių kompensacijų gavėjų pagrindas. Nesuprantu, kodėl mes esame ignoruojami“, – piktinasi skaitytojas Pranciškus.
Siurblius oras-oras planuojama įtraukti į paramos sąrašą
„Delfi būstas“ pasidomėjo, ar tikrai šiuo metu nėra galimybės gauti kompensaciją šilumos siurbliui oras-oras. Lietuvos energetikos ministerija informuoja, kad šiuo metu parama gyventojams teikiama oras-vanduo ir vanduo-vanduo siurbliams, kurie sumontuojami centrines šildymo sistemas turinčiuose pastatuose. Tačiau energetikos ministerija teigia pastaruoju metu matanti poreikį skirti paramą ir oras-oras šilumos siurbliams. Atsakyme rašoma, kad jau inicijuota siurblių oras-oras rinkos analizė – vertinamos priemonių ir paslaugų kainos bei kt.
„Vėliau bus teikiami siūlymai dėl paramos priemonių gyventojams įgyvendinimo, nustatytas priemonės intensyvumas bei derinami veiksmai su paramą administruojančia įstaiga – Lietuvos energetikos agentūra. Planuojama, kad tokia priemonė gyventojams galėtų būti inicijuota š. m. antrąjį ketvirtį“, – pabrėžiama ministerijos atsakyme.
Šilumos siurblys oras-oras – pigesnė ir paprastesnė alternatyva
Vilnius Tech Pastatų energetikos katedros doc. dr. Juozas Bielskus pažymėjo, kad renkantis naują šildymo sistemą senam namui būtina įvertinti, kokia šilumos šaltinio galia yra reikalinga.
„Reikia įvertinti esamos šildymo sistemos galingumą, būsto sandarumą, kokie galimi šilumos nuostoliai. Tai parodytų, kokio šaltinio reikėtų, kokios galios šaltinis turi būti. Pavyzdžiui, gana įprasta židinį keisti katilu arba šilumos siurbliu. Tokiu atveju, reikia nuspręsti, kokio tipo, ploto radiatorių būstui prireiks“, – sakė doc. dr. J. Bielskus.
Kitas aspektas, kurį turi įvertinti šilumos šaltinį besirenkantys gyventojai – jo vieta. Dalis šiuolaikinių šilumos sistemų užima nemažai vietos, neretai joms prireikia net atskiros patalpos. Statant namą nuo pamatų, suplanuoti vietą šilumos sistemai nėra sudėtinga, tačiau skirti jai patalpą jau pastatytame ir įrengtame name gali būti sudėtinga.
„Pavyzdžiui, šilumos siurbliui, dujiniui ar kieto kuro katilui su visa papildoma įranga pastatyti reikalinga atskira patalpa (ar patalpos dalis), tad žmonės praranda būsto naudingojo ploto“, – akcentavo mokslininkas.
Ne visi senesnių namų savininkai šilumos sistemos keitimui gali skirti daug lėšų, neretai norima „apsisukti“ patiriant minimalias išlaidas. Dėl to doc. dr. J. Bielskus pažymi, kad reikia nepamiršti, jog gana nebrangi investicija gali būti ir šilumos siurbliai oras-oras. Didelis privalumas, kad jų prižiūrėti beveik nereikia, bet šis būdas turi ir trūkumų, pvz., patalpos viduje yra įrengtas vidinis blokas, kuris turi ventiliatorių, todėl gali atsirasti triukšmas.
„Triukšmas gal ir nebus didelis, bet ilgainiui gali pradėti kelti diskomfortą. Prie trūkumo galima priskirti ir tai, kad dauguma šio tipo įrenginių neruošia karšto vandens, todėl reikės ieškoti kitų alternatyvų karšto vandens ruošimui (pvz. elektrinis tūrinis šildytuvas). Be to, kad įrenginys veiktų sklandžiai, jį reikia tinkamai parinkti, nes lauko oro temperatūrai stipriai atvėsus jis gali efektyviai nebeveikti, o tai tiesiogiai atsilieps eksploatacijos kaštams. Todėl sistemos turi būti vertintos kompleksiškai“, – akcentuoja pašnekovas.
Visgi, visais atvejais keičiant seną šildymo sistemą į naują reikia įvertinti jau esamą infrastruktūrą – ar yra radiatoriai, vamzdynai, ortakiai (židinio su orinio šildymo atveju) ir kt. Jeigu ne, kur būtų galima juos įrengti, ar reiktų ardyti grindis, lubas, griauti sienas. Kiekvienas darbas kainuoja, tad prieš įsigyjant šildymo sistemą būtina detali jos įrengimo galimybių analizė.
Greitai bus paskelbtas naujas kvietimas
Šių metų sausio pabaigoje Lietuvos energetikos ministerija paskelbė, kad kad artimiausiu metu vėl bus paskelbtas kvietimas gyventojams iškastinio kuro katilų pakeitimui Vidurio ir Vakarų Lietuvoje. Tam numatyta skirti papildomus 4 mln. eurų Europos Sąjungos fondų investicijų.
„Tarp gyventojų neefektyvių katilų keitimo priemonė populiari ne tik dėl skiriamos paramos. Pakeitus senus katilus gerėja oro kokybė, nes sumažėja kietųjų dalelių išmetimas į aplinką. Taip pat vidutiniškai seno malkomis kūrenamo katilo naudingojo veikimo koeficientas siekia tik 40–45 proc. Modernizavus sistemą namuose padidinamas energetinis efektyvumas ir sumažinamos išlaidos, o patys gyventojai turi daugiau komforto“, – pranešime, platintame žiniasklaidai, sakė energetikos viceministrė Inga Žilienė.
Paskelbus kvietimą, fiziniai asmenys, gyvenantys individualiuose namuose, neprijungtuose prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, galės keisti iškastinį kurą naudojančius katilus į efektyvesnes, atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias šilumos gamybos technologijas: naujus 5 klasės biokuro katilus arba šilumos siurblius su akumuliacinėmis talpomis arba be jų bei netaikomas reikalavimas išmontuoti senus keičiamus katilus.
Norite pranešti naujieną ar išsakyti savo nuomonę? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt