Ekspertai tikina, kad daugelis problemų ir nelaimingų atsitikimų darbe kyla dėl nežinojimo. Darbuotojų sauga ir sveikata dažnai vertinama kaip našta – ypač mažose ir vidutinėse įmonėse, kurių ištekliai riboti. Tačiau investicijos į saugą naudingos ne tik darbuotojams, bet ir verslui.
Specialistai pastebi, kad darbdaviui aktyviai valdant darbuotojų saugą ir sveikatą bei įtraukiant į šį procesą darbuotojus, gali augti įmonės našumas, sumažinant darbuotojų neatvykimų į darbą skaičių dėl ligos. Taip keliamas ir įmonės konkurencingumas, darbas tampa produktyvesnis ir pasiekiami geresni rezultatai.
„Remiantis naujausiais pasauliniais vertinimais, dėl darbe patiriamų sveikatos sutrikimų, nelaimingų atsitikimų ir sužalojimų ES kasmet praranda 476 mlrd. Eurų, o tai siekia apie 3,3 proc. Europos Sąjungos BVP. Šią sumą būtų galima sutaupyti įdiegus reikiamas darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) praktikas. Prasta DSS kainuoja brangiai eiliniams darbuotojams, verslui ir visuomenei“, – sako Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) Lietuvos ryšių punkto koordinatorė Nerita Šot.
Investicijos į darbų saugą atsiperka
Langų, durų bei žiemos sodų fasadų gamyboje besispecializuojančios UAB „Doleta“ valdybos pirmininkas Vytautas Silevičius pabrėžia, jog investicijos į bet kokią saugą atsiperka.
„Kai pradėjome verslą 1992-aisiais metais, dar buvo rankiniai obliai, pirmus metus dar bandėm pirkti pigesnius įrengimus, tai nebuvo tokios savaitės, kad kažko neatsitiktų. Pasimokėme, ir nuo 1994-ųjų pradėjome pirkti tiktai naujus įrengimus ir tik pačius moderniausius“, – Europos saugių darbo vietų kampaniją „Efektyvus pavojingų medžiagų valdymas“ koordinuojančios Valstybinės darbo inspekcijos (VDI), kartu su Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmais praėjusią savaitę organizuoto geros praktikos vizito metu teigė V. Silevičius.
Vizito į bendrovę metu dalyvavo daugiau nei 40 atstovų iš mažų įmonių, norinčių sužinoti ir savo akimis pamatyti, kaip turėtų būti valdomos ne tik pavojingos medžiagos, bet ir organizuojami darbo procesai. Dalyviams buvo suteikta proga aplankyti įmonės gamybines patalpas, apžiūrėti įrengimus, darbo eigą ir pamatyti, kaip užtikrinama darbuotojų sauga.
V. Silevičius taip pat atkreipė dėmesį ir į įmonės pažangumą.
„Galiu pasakyt, kad teko būti daugelyje langų gamybos įmonių Vokietijoje, Austrijoje, kur kiekviena jų save vadina lyderiais, bet mūsų gamykla yra per kelis laiptelius aukščiau, tiek švaros, tiek darbuotojų saugos, tiek galimybių atžvilgiu“, – neabejoja V. Silevičius.
UAB „Doleta“ gamybinėse patalpose darbuotojai ne tik dėvi apsauginius rūbus, kaukes, pirštines, čia veikia drėkinimo ir vėdinimo sistemos, bei pilna klimato kontrolė.
Darbuotojų sauga nebūtinai kainuoja daug
Pernai, Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, šalies keliuose užfiksuota 3211 eismo įvykių, kuriuose žuvo 170, o sužalota 3783 žmonės. Mažinti skaudžių nelaimių keliuose skaičių leido ilgalaikės, kryptingos ir kompleksinės priemonės, įtraukusios visus eismo dalyvius. Specialistai pastebi, kad nelaimių darbo vietose skaičius taip pat kasmet mažėja, nes vis daugiau darbdavių supranta investicijų į saugos priemones svarbą ir atsiperkamumą.
„Darbdaviai, galvodami apie naujas priemones ir įrankius, dažnai nerimauja, kad kiekviena naujovė pareikalaus daug išlaidų, tačiau Europos kampanijos „Efektyvus pavojingų medžiagų valdymas darbe“ interneto tinklapyje gausu nemokamų išteklių ir praktinių priemonių bei rekomendacijų, kurios gali padėti įmonėms valdyti riziką ir užkrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas“, – sako N. Šot.
Europos saugių darbo vietų kampanijų metu kasmet visoje Lietuvoje yra organizuojama nemažai renginių, kurių metu yra skatinamos diskusijos apie aktualiausias darbuotojų saugos ir sveikatos problemas, o šių kampanijų renginiai pritraukia vis daugiau įvairių specialistų.