Buvusį darbuotoją priimate atgal į bendrovę? Atkreipkite dėmesį į kelis svarbius aspektus

Dalis darbdavių komandos nario sprendimą palikti įmonę vertina kategoriškai – padėdami jų santykiuose tašką. Tačiau anot specialistų, visiškai nutraukti santykių nereikėtų, kadangi po kurio laiko tas pats darbuotojas gali grįžti į buvusią bendrovę lyg bumerangas ir būti pakviestas prisijungti prie komandos.

Personalo ekspertai pasakoja, kodėl verta su palaikymu išlydėti kitą darbovietę radusį darbuotoją ir kaip tai padaryti, o į ankstesnę įmonę vėl sugrįžęs ir įsidarbinęs žmogus dalijasi asmenine tokios kelionės patirtimi.

Tarptautinės personalo paieškos ir atrankos įmonės „CVO Recruitment | Simplika“ vadovės Akvilės Kazlienės teigimu, darbuotojų migraciją reikėtų laikyti įprastu darbo rinkos reiškiniu. Deja, tačiau dalis darbdavių į komandos nario pasitraukimą vis dar žiūri kaip į tam tikrą išdavystę, rašoma pranešime spaudai.

„Lietuvos darbo rinka – itin dinamiška, todėl suprantama, kad darbuotojai nuolat ieško naujų karjeros galimybių ir naujų iššūkių. Įmonės turėtų suprasti, kad tai – normali praktika. Personalo kaita yra neišvengiamas verslo elementas, o bendravimo nutraukimas su buvusiais kolegomis nėra išeitis. Dėl to darbo santykiai turėtų būti paremti profesionalumu ir nešališkumu, o ne emocijomis. Juk niekada nežinome, kada tas pats, jau patobulėjęs ir subrendęs darbuotojas, norės tarsi bumerangas sugrįžti į ankstesnę darbovietę“, – sako A. Kazlienė.

Tolesnius santykius lemia abipusė branda

Kalbėdama apie priežastis, kodėl darbuotojai nusprendžia grįžti į paliktas bendroves, vadybos konsultacijų ir mokymų įmonės „OVC Consulting“ partnerė ir konsultantė Algė Jablonskienė pabrėžia, kad norint suprasti šį reiškinį, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, dėl ko jis užvėrė organizacijos duris.

„Jei darbuotojas išėjo iš darbo, nes išvyko mokytis ar dėl tuo metu nebuvusių galimybių augti ir užimti aukštesnę poziciją, tikėtina, kad pasikeitus sąlygoms, jis paliktą įmonę kaip potencialią darbovietę svarstytų ateityje. Tačiau jei jo netenkino organizacijos kultūra ar atmosfera, atlygio sistema, santykiai su kolegomis ar vadovu, tikimybė, kad jis sugrįš – itin maža“, – teigia A. Jablonskienė.

Anot jos, tolesniems darbdavio ir buvusio darbuotojo santykiams labai svarbus ir jų kelių išsiskyrimo kontekstas: „Nenuostabu, kad susitarimų nevykdantį, komandą pavedantį ar klientus viliojantį darbuotoją savo gretose vėl turėti norėtų labai reta organizacija. Visgi, jei personalo narys yra geras specialistas ir darbovietę palieka taikiai, tiek įmonė, tiek pats darbuotojas neturėtų dėti taško šiuose santykiuose. Galima sakyti, kad brandą demonstruojančios įmonės pačios turėtų suprasti, kokios aplinkybės lėmė prarastą darbuotoją, o profesionalūs specialistai – atpažinti atvejus, kuomet ryšį atnaujinti yra verta.“

Grįžtamasis ryšys – būtina ateities santykių sąlyga

A. Kazlienė pratęsia, kad itin svarbus žingsnis, kurį turėtų žengti darbdavys, sužinojęs apie išeinantį darbuotoją – jį išklausyti. Anot jos, tai yra puiki proga ne tik gauti ir suteikti tobulėti leidžiantį grįžtamąjį ryšį, bet ir būtina sąlyga, siekiant palaikyti draugiškus santykius su buvusiu kolega.

„Iš darbo išeinantys žmonės dažnai būna labai atviri ir savo nuomone dalijasi tiek tiesiogiai, tiek tarp eilučių. Svarbu atkreipti dėmesį ir į darbuotojo žodžius, ir į kūno kalbą, stebėti, ką jis jaučia palikdamas darbovietę. Tai gali pasufleruoti, ar jis ateityje, pasikeitus aplinkybėms, svarstytų galimybę grįžti. Be to, lygiai taip pat svarbu, kad grįžtamąjį ryšį suteiktų ir vadovai. Visas šis procesas parodo, kad įmonei rūpi jo nuomonė ir rekomendacijos, organizacija nori augti bei matyti, kaip auga iš bendrovės išeinantis žmogus“, – tvirtina A. Kazlienė.

Jautėsi įstrigęs rutinoje

Į buvusią darbovietę grįžęs „Baltic Amadeus“ kokybės kontrolės automatizavimo vadovas Linas Vanskevičius pasakoja, kad prieš nusprendžiant palikti įmonę, joje buvo praleidęs daugiau kaip metus. Pašnekovo teigimu, tokį jo žingsnį paskatino noras ieškoti naujų karjeros galimybių IT srityje, išbandyti skirtingos kultūros įmones, dirbančias su kitokiomis technologijomis.

„Tuo metu man buvo sunku ilgą laiką praleisti vienoje įmonėje, norėjau sukaupti kiek įmanoma daugiau skirtingos patirties. Palikęs įmonę įsidarbinau startuolyje – ten, kur ir norėjau, tačiau greitai supratau, kad šis darbas man per daug monotoniškas. Ilgai netrukus, perėjau į kitą įmonę, bet vėlgi, pradėjau jausti rutiną, jaučiau, kad neišnaudoju savo potencialo“, – sako pašnekovas.

Šiandien jaučiasi einąs teisingu keliu

L. Vanskevičiaus teigimu, grįžimas atgal į įmonę buvo pažymėtas savotišku netikėtumu. Iš dabartinės savo vadovės gavęs žinutę su pasiūlymu užimti kokybės kontrolės automatizavimo vadovo pareigas, jis ilgai nedvejojo.

„Sprendimą nulėmė vadovė – mums buvo tekę bendrauti, jaučiau, kad mūsų charakterio savybės sutampa. Kadangi su įmone buvome išsiskyrę taikiai, vėl praverti buvusios darbovietės duris, tačiau jau kitame vaidmenyje, sudėtinga nebuvo – tereikėjo nueiti į darbo pokalbį. Grįžęs jaučiausi gerai – pažinojau daugelį žmonių, svetimi nebuvo ir procesai, panašumų turėjo senojo bei dabartinio darbo pobūdis. Be to, per tą laiką, kurį praleidau kitur, įmonė nestovėjo vietoje, daug dalykų pasikeitė į teigiamą pusę. Džiaugiuosi, kad šiandien esu ten, kur ir noriu būti“, – teigia pašnekovas.

Ryžtingai kviečia motyvuotus buvusius darbuotojus

Į bendrovę grįžusio Lino talentų paieškos vadovė Renata Tilmantaitė akcentuoja, kad įmonė apie buvusius darbuotojus galvoja visada, todėl stengiasi palaikyti su jais ryšį, juolab kad tam tikrų, bendrovei reikalingų specialistų, rinkoje nėra daug.

„Suprantama, kad ne visada yra atitinkamų galimybių įmonėje, kartais darbuotojui reikia save išbandyti kitur, tačiau jei komandos narys dirbo gerai ir iš darbo išėjo draugiškai, mes su juo santykių nenutraukiame. Ieškodami darbuotojų, atsigręžiame ir į buvusius kolegas, o kai pažįsti žmogų iš asmeninės ir profesinės pusės, dvejonių lieka mažai. Linas – ne vienintelis į mūsų bendrovę sugrįžęs kolega, tokių žmonių turime ne vieną. Ir nors motyvuotų darbuotojų prarasti nesinori niekada, tačiau tai – verslo dalis, o pakviesti juos atgal, kai jie yra geriausias pasirinkimas – tikras malonumas“, – sako R. Tilmantaitė.

Būtina užtikrinti skaidrumą

A. Kazlienė priduria, kad priimant buvusį darbuotoją atgal į bendrovę, būtina atkreipti dėmesį į kelis reikšmingus veiksnius.

„Draugiški santykiai su kolektyvu ir vadovų pažinojimas neturėtų lemti, kas užims tuščią kėdę. Kylant įtarimams, kad vykdant darbuotojų atranką buvo pasirinktas lengvesnis įdarbinimo kelias, pavyzdžiui, apsieita be darbo pokalbio ar kitų personalo atrankos etapų, tarp kolegų gali kilti įtampa. Be to, atgal priėmus komandos narį skaidriai, geriau jausis ir jis pats, žinodamas, kad jo grįžimą nulėmė ne tik asmeninės savybės, bet ir profesiniai įgūdžiai“, – teigia specialistė.