Vienos didžiausių šalyje erdves gyvenimui, verslui ir poilsiui kuriančios bendrovės „Darnu Group“ analitikas Mantas Mikalauskas pastebi, kad įmonės valdomuose ar administruojamuose verslo centruose, kurių nuomojamas plotas siekia per 60.000 kv. m., po karantino mažinti biurų ploto dėl padidėjusio norinčių dirbti iš namų darbuotojų skaičiaus dar neplanuoja nė vienas nuomininkas. Tačiau ilgesnė darbuotojų priverstinė praktika darbuotis iš namų paskatino tam tikrus pokyčius, kurių svarba išryškėjo baigiantis vasarai.
„Atidžiai stebime biurų darbuotojų nuotaikas ne tik mūsų verslo centruose, bet ir plačiau – analizuojame ir situaciją šalyse, kurios po karantino atsitiesė anksčiau nei Lietuva. Akivaizdu, kad biurų rinkos laukia transformacijos, dalis kurių jau įsibėgėjo“, – sako analitikas.
Efektyviau naudojamos darbo vietos
Daugiau nei tūkstantį darbuotojų vienijančios įmonių grupės „MV GROUP“ vadovo Marijaus Cilciaus teigimu, pandemijos kontekste ypač išryškėjo poreikis skirtingų grupės įmonių ar padalinių veiklą organizuoti individualiai. Jo teigimu, tokie sprendimai pasiteisino ir leido užtikrinti veiklos nenutrūkstamumą maksimaliai apsaugant darbuotojus.
Anot M. Cilciaus, ta komandos dalis, kuri nuo pat pirmos iki paskutinės karantino dienos dirbo nuotoliniu būdu, pasibaigus karantinui į darbą biure grįžta palaipsniui. Pirmieji grįžo tie darbuotojai, kuriems patogiau darbo funkcijas atlikti biure, likusieji pasidalino į komandas.
„Iki šiol darbuotojai dirba keisdamiesi: vieni biure būna vieną savaitę, kiti – kitą. Taip sumažiname žmonių srautus ir tikimybę vieniems kitus užkrėsti. Kaip socialiai atsakingas darbdavys ir toliau darysime viską, kad apsaugotume savo darbuotojus“, – akcentuoja M. Cilcius.
M. Mikalausko teigimu, panašų kelią – mišraus darbo organizavimą, kai dalis žmonių tam tikru metu gali dirbti tiek biure, tiek nuotoliniu būdu – renkasi dauguma darbdavių, norinčių paskatinti savo darbuotojus ir rasti visiems priimtinus kompromisus. Šį darbo būdą, kaip rekomenduotiną, nurodo ir Sveikatos apsaugos ministerija.
„Tendencijos pasaulyje rodo, kad dėl epidemiologinės situacijos darbo vietų tankumas turėtų mažėti, tačiau jų užimtumas gali potencialiai išaugti. Tam yra kuriamos lanksčios darbo vietos, tarp kurių įmonės darbuotojai gali migruoti. Potencialiai šių darbo vietų užimtumas turėtų viršyti įprastos darbo vietos užimtumą“, – pažymi analitikas.
Anot M. Mikalausko, tai patogu ne tik siekiant didesnio darbo vietos efektyvumo, bet ir esant projektinei veiklai, kai atskiro projekto komandos nariai gali migruoti.
„Bus matomi ir kiti pokyčiai: biurai taps bendradarbystės ir komandinio darbo vieta, todėl bus formuojama daugiau bendrų erdvių, kur darbuotojai galėtų nevaržomai atlikti komandines užduotis“, – teigia specialistas.
A klasės patalpų poreikis
M. Mikalausko teigimu, sostinėje šiai dienai vis dar pastebimas kokybiškiausių, technologiškai pažangiausių A klasės patalpų poreikis bei kiek mažesnė paklausos įtampa B segmente. Anot M. Mikalausko, technologinės inovacijos, plėtotojų siūlomas patalpų lankstumas ir liberalesnis darbdavių požiūris į darbo organizavimą bus ryškesnės artimiausios ateities biurų rinkos tendencijos.
Specialistas pažymi, kad šių dienų rinkoje nuomininkams itin svarbus aspektas yra lankstumas.
„Situacijos neapibrėžtumas įrodė, kad ploto poreikį bei verslo vystymosi eigą planuoti ateinantiems 5 metams yra sudėtinga, tad iš nuomininkų dabar jaučiame poreikį biurų ploto ir sutarčių lankstumui“, – sako M. Mikalauskas.
Jis taip pat pastebi, kad daugybė biurų darbuotojų atsikando darbo namuose, todėl džiaugėsi galėję grįžti prie labiau įprastų sąlygų. Darbdaviams teliko išspręsti pagrindinį klausimą – užtikrinti saugią aplinką.
M. Cilciaus vertinimu, tokia žinia neturėtų stebinti, nes žmonės – skirtingi: vieniems labiau patinka dirbti nuotoliniu būdu, kiti gal norėtų dirbti namuose, bet neturi tinkamų sąlygų, todėl grįžo į biurus.
„Dar kiti vertina įprastą darbo aplinką, režimą, gyvą bendravimą su kolegomis, todėl mieliau renkasi darbą biure. Mes žiūrim lanksčiai, suteikdami sąlygas derinti abi darbo formas. Be to, mūsų atveju taip jau sutapo, kad būtent karantino metu persikraustėme į naują biurą Paupio rajone. Kadangi patalpos yra visiškai naujos, jose jau yra pritaikyti pandemijos kontekste aktualūs sprendimai – moderni vėdinimo sistema, pertvaros, skiriančios darbo vietas. Papildomai pasirūpinome dezinfekcinėmis priemonėmis, pirštinėmis“, – atskleidžia M. Cilcius.
Namuose sunku atskirti darbą ir poilsį
Pasak psichoterapeutės Ugnės Juodytės, dalis žmonių nekantriai laukė galimybės grįžti dirbti į biurus ir neramiai stebi kasdien skelbiamus naujų COVID-19 susirgimų skaičius. Pagrindinės tokio elgesio priežastys, anot specialistės, yra ramybės ir komandinio darbo trūkumas namų aplinkoje bei išnykusi riba tarp darbo ir poilsio.
„Norint dirbti efektyviai, svarbu turėti ramią erdvę, tačiau namuose ji yra ne visada“, – teigia U. Juodytė.
Psichologė taip pat atskleidžia, jog darbuotojams karantino metu kilo sunkumų atskiriant darbą ir poilsį, jiems tiesiog nepavykdavo darbų pabaigti įprastu metu ir atsiriboti.
„Nors pradžioje rezultatas džiugina, nes išauga atliktų darbų kiekis, tačiau neilgai trukus ateina perdegimas, pervargimas ir apatija“, – sako specialistė.
U. Juodytė taip pat išskiria, kad apibrėžta darbo vieta pagerina efektyvumą, nes joje viskas pritaikyta darbui. Žmonių savijautai tai suteikia saugumo jausmą, o dirbant pastovioje aplinkoje sutaupoma daug energijos ir patiriama mažiau streso.