„Vadovauti žmonėms, kai dirbi nuotoliniu būdu, yra sudėtinga, nes turi bent retkarčiais juos pamatyti, – kalbėjo jis Niujorke duodamas interviu. – Tai nereiškia, kad privalai kiekvieną minutę būti darbe. Nereikia laikytis tų senamadiškų „privalau nieko neišleisti iš akių“ taisyklių, tačiau bent kartais turi su tais žmonėmis susitikti.“
A. Krishnos komentarai prisideda prie vis dažniau pasigirstančių diskusijų apie nuotolinio ir tiesioginio darbo privalumus. Kai kurie vadovai teigia, jog darbuotojams – ypač jaunesniems – reikia dažniau būti darbo vietoje dėl mokymosi ir mentorystės galimybių, o kiti ekspertai atkreipia dėmesį į tyrimus, rodančius, jog darbuotojai yra laimingesni ir netgi produktyvesni, kai turi galimybę dirbti iš namų. Vis dėlto, remiantis ekonomistų, stebinčių darbo iš namų tendencijas, duomenimis, biure dirbantys darbuotojai 25 proc. daugiau laiko skiria su karjeros vystymu susijusioms veikloms nei jų kolegos, dirbantys nuotoliu, rašoma Bloomberg.
„Man rodos, kad mes dirbame geriau, kai esame visi drauge“, – sakė A. Krishna, kuris kompanijos grįžimo į biurą politiką apibūdino taip: „Kviečiame jus ateiti, tikimės, kad ateisite, norime, kad ateitumėte.“ Jis pridūrė, kad darbuotojai skatinami dirbti biure tris dienas per savaitę.
Pasak ekonomistų grupės, kuri šią temą stebi nuo pat pandemijos pradžios, maždaug pusė JAV darbuotojų, galinčių dirbti iš namų, dirba hibridiniu būdu. Tik vienas iš penkių dirba visiškai nuotoliniu būdu, o likusieji visą darbo dieną dirba biure. Duomenys taip pat rodo, kad darbas iš namų labiausiai paplitęs technologijų ir profesinių paslaugų sektoriuose, kuriuose konkuruoja ir įmonė. Tačiau plintant atleidimams iš darbo ir mažėjant laisvų darbo vietų skaičiui, kai kurie darbuotojai nerimauja, jog nuotolinis darbas gali turėti įtakos jų pozicijos saugumui.
Nors apie 80 proc. įmonės darbuotojų bent dalį laiko dirba iš namų, A. Krishna teigė, kad nuotolinis darbas geriausiai tinka tam tikroms konkrečioms pareigoms, pvz., klientų aptarnavimo specialistams ar programuotojams. „Trumpuoju laikotarpiu tikriausiai galite būti toks pat produktyvus, tačiau nukenčia jūsų karjera, – pažymėjo jis. – Perėjimas iš šių pareigų į kitas tikriausiai bus mažiau tikėtinas, nes niekas jūsų nestebi kitame kontekste. Bus sunkiau. Nebūtinai neįmanoma, bet greičiausiai žymiai sunkiau.“
A. Krishna, kuris generaliniu direktoriumi tapo iškart po to, kai 2020 m. balandį užklupo pandemija, teigė, kad žmonės pasirenka dirbti nuotoliniu būdu, tačiau tai nebūtinai turi būti „amžinas pasirinkimas – tai gali būti pasirinkimas dėl patogumo ar aplinkybių“. Nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai, pasak jo, neišmoksta, kaip, pvz., bendrauti su sudėtingu klientu arba kaip leistis į kompromisus kuriant naują produktą. „Nesuprantu, kaip visa tai daryti nuotoliniu būdu“, – pridūrė jis.
Įmonės generalinis direktorius stengėsi pritaikyti šimtametę kompaniją pelningesnėms paslaugoms, pvz., siūlyti hibridinę debesų kompiuteriją, kai klientai naudoja savo duomenų centrus, juos derindami su viešais debesijos paslaugų teikėjais, tokiais kaip „Amazon.com Inc.“ ir „Microsoft Corp.“. Šių metų pradžioje kompanija paskelbė apie darbuotojų skaičiaus sumažinimą, kurį užbaigus darbo gali netekti apie 5000 žmonių. Vis dėlto A. Krishna pridūrė, kad IBM apskritai savo darbuotojų skaičių padidino, pirmąjį ketvirtį įdarbindama maždaug 7000 naujų žmonių.