Įspėja, kad šiemet darbuotojų emocinė sveikata tik prastės – patarė, ką daryti, kad neįvyktų sprogimas

Jau antrus metus besitęsianti COVID-19 pandemija į darbovietes ne tik atnešė įvairiausių iššūkių, tačiau ir išryškino poreikį rūpintis darbuotojų psichologine sveikata. Jei anksčiau darbuotojų emocijos buvo laikomos jų pačių asmeniniu reikalu, o pokalbiai apie jas darbo vietoje buvo retai toleruojami, pastaruoju metu atsakingose įmonėse tai tampa būtinybe.

Prognozuojama, jog nuolat didės organizacijų fokusas emocinei sveikatai, o specialistai sako, jog išties svarbu darbovietėje sukurti emociškai draugišką aplinką, su darbuotojais kalbėtis apie jų psichologinę savijautą.

Emocinė sveikata – ne tik darbuotojų, bet ir darbdavių reikalas

Pasak psichoterapeutės, Vilniaus Geštalto instituto įkūrėjos ir „Triple O Consulting” verslo trenerės Brigitos Kaleckaitės, pasaulis pastaruoju metu ima vis aiškiau suvokti, kad neįmanoma kalbėti apie žmonių sveikatą nepaliečiant psichologinės mūsų prigimties pusės, o šis suvokimas turi vis didesnę įtaką ir verslo įmonėms bei organizacijoms. Vis dėlto, daugeliui dar neretai kyla daug klausimų: kiek ši tema tikrai tinkama darbo aplinkoje bei kaip ją vystyti, kad tai būtų ir darbuotojų, ir įmonės gerovę skatinantis dalykas?

„Svarbu suprasti tam tikrą ribą – darbo aplinkoje mums svarbu siekti bendrų rezultatų, tad ir pokalbiai apie emocijas neturi būti vardan emocijų. Jos svarbios tiek, kiek jos padeda ar trukdo bendradarbiauti ir siekti bendrų tikslų. Jei pokalbis apie darbuotojo emocinę sveikatą krypsta į itin asmenines psichologines problemas, tuomet svarbu darbuotoją nukreipti pas specialistus, kurie galėtų jam padėti. Tačiau jei darbuotojai nori ir pradeda kalbėti apie su darbu ir jo aplinka susijusias emocijas, tikrai svarbu šį poreikį atliepti“, – pranešime žiniasklaidai teigia B. Kaleckaitė.

Toks poreikis, pasak jos, artimiausiu metu tik didės. Remiantis tokių tarptautinių vadybos konsultavimo įmonių kaip „McKinsey & Company“ prognozėmis, 2022 metais darbuotojų emocinė sveikata tik prastės dėl ilgalaikio streso, neapibrėžtumo, socialinių ryšių trūkumo bei padidėjusio darbo krūvio dirbant nuotoliu, kuriuos atnešė niekaip nepasibaigianti pandemija.

„Tyrimai rodo, kad pavargę ar perdegę darbuotojai dažniau serga, jų darbo efektyvumas krenta, mažėja įsitraukimas, todėl svarbu organizacijose skirti dėmesį ne tik darbuotojų fizinei, bet ir emocinei savijautai. Kalbėjimas apie savo emocijas leidžia geriau vieniems kitus suprasti, pastebėti įspėjamuosius ženklus ir ieškoti kylančių įtampų sprendimo būdų“, – antrina įmonės „Lietuvos draudimas“ personalo verslo partnerė Giedrė Misiukonienė.

Jos teigimu, pandemija neabejotinai paskatino skirti dar didesnį dėmesį darbuotojų emocinei sveikatai, nors įmonė jau ilgą laiką taiko įvairias praktikas, padedančias kurti psichologiškai saugią aplinką.

Tad kaip ir kada darbo vietoje galima, o gal net būtina kalbėti apie emocijas? Kodėl verta išsakyti nepasitenkinimą, pyktį ar kitas neigiamas emocijas? Kaip tą padaryti konstruktyviai? Kokias temas verta paliesti? Kokioje aplinkoje ir kaip dažnai tam verta skirti laiko?

Psichologiniam saugumui kurti – kompleksinės priemonės

Pasak B. Kaleckaitės, pradėti galima ir nuo psichologinės savijautos temos įtraukimo į metinį darbo pokalbį, tačiau esant poreikiui galima su darbuotojais organizuoti ir atskirus asmeninius pokalbius apie emocinę sveikatą.

„Apibendrinant metus galima pakalbėti, kaip darbuotojas jautėsi visus metus, kas pavyko, kur kilo sunkumai, kaip jis dažniausiai jautėsi, ar reikalinga kokia nors pagalba. Reikėtų pasiteirauti, kaip darbuotojas mato visos komandos ar organizacijos psichologinę atmosferą. Svarbu ir vadovams pasidalinti, kaip jie jautėsi dirbdami pernai, nes atvirumas skatina atvirumą. Saugumas ir pasitikėjimas – baziniai dalykai atsivėrimui“, – sako psichoterapeutė.

G. Misiukonienės teigimu, šiam psichologiniam saugumui ir emociniam pokalbiui atvirai aplinkai kurti draudimo bendrovė pasitelkia kompleksines priemones – skatinami kassavaitiniai individualūs darbuotojo ir vadovo susitikimai, vykdomi pusmetiniai ir metiniai veiklos aptarimo pokalbiai. Ypatingas dėmesys skiriamas naujokams, kurie turi kassavaitinius individualius pokalbius su vadovu, jiems priskiriamas bičiulis, padedantis geriau pažinti organizaciją ir sklandžiau į ją įsilieti, taip patiriant mažiau įtampos naujame darbe.

„Prie darbuotojų savijautos gerinimo prisideda ir įmonės suteikiamos naudos – sveikatos draudimas, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, papildomai apmokamos dienos sveikatinimuisi. Darbuotojai jaučiasi emociškai saugiau, kai žino, kad, ištikus nenumatytiems atvejams su sveikata, jais bus pasirūpinta. Be to, sveikatos draudimas suteikia galimybę darbuotojams turėti individualias konsultacijas su psichologais“, – gerąja įmonės praktikų patirtimi dalinasi G. Misiukonienė.

Anot personalo verslo partnerės, darbuotojai jaučiasi gerai darbe, kai yra pailsėję. Todėl jiems suteikiama galimybė pasinaudoti 5 papildomomis atostogų dienomis per metus prie kasmetinių atostogų.

„Skatiname darbuotojus išlaikyti darbo ir laisvalaikio balansą, gerą savijautą, todėl rūpinamės, kad jie skirtų papildomo laiko savo poilsiui. Žvelgdami į pastarųjų metų aktualijas pastebėjome, jog su atėjusiu nuotoliniu darbu darbuotojai vertina darbo grafiko lankstumą, tačiau kartu teigia, kad nyksta ribos tarp darbo ir laisvalaikio.

Siekiant geresnio darbo ir poilsio balanso patvirtinome darbostogas – jos yra vienas iš tų dalykų, kurios atkeliavo su nuotoliniu darbu, pasitikėjimu grįsta lyderyste ir įsitvirtina kaip normali praktika, kai darbuotojas pasirenka nuotoliniu būdu dirbti būdamas kitoje šalyje“, – sako G. Misiukonienė.

Ilgalaikė investicija į darbuotojų emocinių kompetencijų ugdymą

Vis dėlto, kaip pabrėžia draudimo bendrovės personalo verslo partnerė, darbuotojų psichologine sveikata besirūpinančiai įmonei svarbios ne tik tokios praktikos, kurios leidžia reaguoti į konkrečias psichologines problemas ar situacijas, bet ir platesnis, ilgalaikis rūpinimasis darbuotojų emocinių kompetencijų ugdymu. Turėdami daugiau žinių apie emocijų pasaulį, psichologinius mechanizmus, darbuotojai įgauna įrankių, kaip spręsti kylančias sudėtingas situacijas ar įtampas, padeda pasirinkti konstruktyvias reakcijas, lengviau įveikia stresą keliančias situacijas.

„Mes negalime kalbėti apie gerą darbuotojų savijautą, nekalbėdami apie emocinį žmonių patyrimą. Svarbu ugdyti sąmoningumą, kad sunkių jausmų ne ignoruotume, o mokėtume atpažinti ir saugiai reikšti emocijas. Pavyzdžiui, esame įkūrę ir vykdome tęstinę programą „Jaučiuosi gerai“, kurioje periodiškai kviečiame darbuotojus prisijungti prie paskaitų ciklo apie psichologijos pasaulį: kaip atpažinti kylančias emocijas ir suprasti, ką jos iš tikrųjų reiškia, kokios tų emocijų priežastys, kaip su jomis galime susitvarkyti ir padėti sau, kaip ugdyti psichologinį atsparumą, išvengti nuovargio ir perdegimo“, – teigia Misiukonienė.

Anot jos, paskaitas veda žinomi psichologijos bei kitų sričių profesionalai, tad tokiu būdu darbuotojai gauna ne tik patikimų teorinių įžvalgų, bet ir kompetentingų praktinių patarimų. Skatiname darbuotojus šiuos patarimus taikyti konkrečių situacijų metu, stebėti savo reakcijas, užsiimti savęs pažinimu.

Svarbi empatija ir praktinės žinios

Psichoterapeutė, kalbėdama apie darbdavius išskiria, jog svarbu lavinti emocinį intelektą, empatiją.
„Vertėtų atrasti dominantį šaltinį ir juo pasinaudoti – pavyzdžiui, perskaityti bent vieną ar dvi knygas apie emocijas. Pradžiai patarčiau Chris Voss – jo rekomendacijos tinka darbui, lavinamos ne tik emocinės kompetencijos, bet ir pageriname derybinius įgūdžius, geriau suprantame kitą. Mėgstantiems klausytis yra kokybiškų psichologinių tinklalaidžių. Galiausiai itin svarbu pačiam praktiškai taikyti perskaitytas žinias ir stebėti reakcijas, tikslingai apsilankyti seminaruose, kur lavinami emociniai įgūdžiai ir kompetencijos“, – pataria psichoterapeutė B. Kaleckaitė.
Ji teigia, kad darbe svarbu išmokti dalintis emocijomis, nekaltinti kito.

„Norint, kad kolega išgirstų – efektyvu parodyti, kas kito žmogaus elgesyje nepatiko ir kokią reakciją tai sukėlė. Pavyzdžiui, jei kolega vėluoja į susirinkimą 15 minučių, natūralu pasakyti, kad tai jus suerzino ir išreikšti norą sakant: „norėčiau, kad daugiau nevėluotum, man svarbu, kad tu būtum laiku“. Tokiu atveju nekaltiname kito, tik dalinamės, kokius jausmus sukėlė kito elgesys“, – praktiniu patarimu dalinasi „verslo trenerė.