„Karantinas atneš ilgalaikių pokyčių – šiek tiek kitaip dirbsime, greičiausiai, susidursime ir su sveikatos problemomis, ypač emocinės sveikatos srityje, tačiau bent jau tikrai būsime išmanesni“, – pranešime spaudai teigia sociologas Ignas Zokas, tyrimą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas.
„Aiški karantino naujovė – gimstantis poreikis dalį darbo atlikti namie, dalį – biure. Tokį norą išreiškė pusė visų apklaustųjų, todėl akivaizdu, kad laimės bendrovės, pasiryžusios priimti naują realybę ir darbuotojams suteikti daugiau laisvės“, – ilgalaikius pandemijos pokyčius apibendrina Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.
Džiaugiasi negaišdami kelionei į darbą ir galintys pamiegoti
Daugiausiai apklaustųjų per antrąją karantino bangą dirbo iš įprastinės darbo vietos (33 proc.), nuotoliniu būdu – 29 proc., o dar 16 proc. apklaustųjų dirbo hibridiniu būdu – dalį iš namų, dalį – iš įprastos darbo vietos, rodo gruodį „Bitės“ užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa apie darbą per antrąjį karantiną.
„Nors karantino metu rekomenduojama dirbti nuotoliniu būdu, tą padaryti galėjo ne visi: medicinos, prekybos, telekomunikacijų, logistikos, gamybos ir kai kurių kitų sektorių darbuotojai dirbti nuotoliniu būdu negalėjo dėl darbo specifikos. Daugiausiai per atstumą dirbo 26-55 m. respondentai, aukščiausio išsimokslinimo ir didesnių pajamų grupės atstovai – tie, kurie įprastai darbą atlieka biuruose“, – teigia I. Zokas.
Lietuvių norą ateityje bent iš dalies dirbti nuotoliniu būdu skatina keletas šio darbo būdo privalumų.
„Daugiausiai respondentų – 66 proc. – privalumu įvardino sutaupytą laiką kelionėms į darbą, 59 proc. – galimybę nesipuošti ir dirbti dėvint laisvalaikio rūbus, 47 proc. – galimybę ilgiau pamiegoti dirbant iš namų, 43 proc. – sutaupyti pinigų. Be to, 41 proc. apklaustųjų teigimu, darbas namuose jiems sukelia ir mažiau streso“, – pasakoja E. Staniulionė.
Laiko sutaupymo privalumą dažniau įvardijo aukščiausio išsimokslinimo ir gaunantys didžiausias pajamas, o kad dirbant iš namų nereikia puoštis – moterys. Tuo tarpu galimybe ilgiau pamiegoti labiausiai džiaugiasi jauniausi – 18-35 m. amžiaus – didmiesčių gyventojai.
Jaučiasi tarsi dirbtų visada, pasiilgsta kolegų
Nuotolinis darbas lietuviams suteikia ne tik džiaugsmo, bet ir sukelia nemažai rūpesčių. Pusė apklaustųjų skundžiasi tuo, kad diena nebeturi aiškios struktūros ir jaučiasi taip, tarsi dirbtų visą laiką. Be to, dauguma dirbančiųjų namuose teigia, kad jiems trūksta bendrumo jausmo su kolegomis.
Anot E. Staniulionės, dėl šių priežasčių beveik 80 proc. nuotoliniu būdu dirbančių lietuvių ateityje greičiausiai vis tik norėtų nuolatos ar bent dalį laiko dirbti įprastinėje darbo vietoje.
Nors darbuotojai ir vertina nuotolinio darbo privalumus, ne visiems pavyksta susidoroti su šio darbo būdo iššūkiais. Į tai turėtų atkreipti dėmesį darbdaviai ir darbuotojams ištiesti pagalbos ranką.
„Jau per pirmąją karantino bangą mūsų vadovai dalinosi su komanda patiriamais emociniais ir net buities iššūkiais bei žmogiškais patarimais kaip juos spręsti. Su darbuotojais nuolat bendravo ir aukščiausio lygio vadovai, taip pat organizavome nemokamas psichologų konsultacijas. Tokios tarsi „minkštosios“ priemonės vertinamos darbuotojų, nes leidžia suprasti, kad su panašiais iššūkiais susiduriame visi, todėl jas tęsiame ir antrojo karantino metu“, – pasakoja E. Staniulionė.
Mažas aktyvumas bus rūpesčiu rytoj, šiandien – slegia buitis
Darbuotojams nerimą kelia ir tai, kad nors karantinas tęsiasi mažiau nei keletą mėnesių, net ketvirtadalis lietuvių jau skundžiasi suprastėjusia fizine ir emocine sveikata.
„Deja, vos kas dešimtas dirbantysis namuose teigia daugiau laiko leidžiantis aktyviai – sportuodamas ar vaikščiodamas. Tai rodo, kad apribojus judėjimą, dalis žmonių judėjimo atsisakė apskritai, o tai gali sugrįžti „bumerangu“ per įvairius sveikatos sutrikimus ateityje“, – pasakoja E. Staniulionė.
Iššūkių per karantiną lietuviams kelia ir vaikai: net 55 proc. dirbančių nuotoliniu būdu ir turinčių vaikų apklaustųjų nurodė, kad jiems rūpesčių kelia išaugęs vaikų laiko praleidimas prie ekranų, beveik pusė apklaustųjų skundžiasi sumažėjusiu vaikų užimtumu, taip pat vaikų reikalaujamu dėmesiu visą dieną leidžiant namie.
„Buities rūpesčiai labiau slegia ne dirbančius namuose, tačiau dirbančius įprastinėje darbo vietoje. Tai galima aiškinti tuo, kad namuose tarp darbų dažnas ir „apsidirbame“, o dirbantys kaip visada, turi dar ir „žongliruoti“ tarp darbo ir įsipareigojimų įprastiems ūkio reikalams, kurių tvarkymas dėl karantino ribojimų – nemenkas iššūkis“, – spėja I. Zokas.
Vis tik įdomu tai, pastebi sociologas, kad statistiškai reikšmingas skirtumas stebimas tarp vyrų ir moterų: buities rūpesčiai dažniau trukdo susikaupti vyrams. Tą galima būtų aiškinti tuo, kad moterims Lietuvoje, remiantis įvairių kitų tyrimų duomenimis, tenka gerokai didesnė rūpesčių buityje našta, o šeimos nariams laiką leidžiant namuose, ta našta labiau dalijamasi. Todėl gali būti, kad kitas ilgalaikis karantino efektas gali būti ir šioks toks pareigų namuose perskirstymas.
Darbdaviai praranda istorinį šansą
Karantinas daugeliui lietuvių davė postūmį išmokti naudotis technologijomis arba pagilinti žinias: negalėdami apsipirkti parduotuvėse lietuviai pradėjo naudoti maisto užsakymo programėles ar bendrauti per „Teams“, „Zoom“ ir kitas platformas. Nauji technologiniai įgūdžiai ir ateityje pasitarnaus žmonėms norint pasilengvinti gyvenimą, taupyti laiką bei išvengti dalies nebūtinų kelionių.
„Absoliuti dauguma, net 67 proc. nuotoliniu būdu dirbančių lietuvių nurodė, kad per pandemiją jiems gyvenimą lengvino kokybiškas interneto ryšys, dar 34 proc. apklaustųjų padėjo galimybė į namus prekių užsisakyti internetu“, – pasakoja I. Zokas.
Nepaisant pozityvių technologinio raštingumo pokyčių, tyrimas rodo, kad didžioji dalis nuotoliniu būdu dirbančių lietuvių per karantiną vis dar pasigenda pagalbos iš darbdavių. Paklausti, kas labiausiai lengvino kasdienybę, darbdavio rūpestį įvardino tik 9 proc. apklaustųjų.
„Dalis darbdavių vis dar vadovaujasi nuostata, kad darbuotojams reikia griežtos kontrolės. Daugelis vadovų nė nesusimąsto, kad karantinas yra jų istorinis šansas pasirūpinti darbuotojais ir sukurti ilgalaikį lojalumą su darbdaviu“, – sako E. Staniulionė.