Pasitikėjimo problemos
Ne paslaptis, kad dalis bendrovių, ypač IT srities, Lietuvoje kuriasi dėl puikaus kainos ir kokybės santykio, kurį pasiūlyti gali tik kelios kitos šalys, rašoma pranešime žiniasklaidai. Nepaisant to, „Startup Lithuania“ atliktoje apklausoje nurodoma, kad net 41 proc. Lietuvoje dirbančių startuolių kaip vieną pagrindinių problemų, apsunkinančių startuolio vystymąsi, įvardija talentų trūkumą. Bandydamos ieškoti darbuotojų užsienyje tokios bendrovės neretai susiduria su problemomis: Vokietijos, Jungtinės Karalystės ar kitų Vakarų šalių specialistai paprastai yra per brangūs, o rasti aukštos klasės specialistų Ukrainoje, Turkijoje ar Rumunijoje gali būti ypač sudėtinga.
Anot L. Laas, dar viena problema yra natūrali žmogiška atstumo baimė. „Kai darbuotojai dirba nuotoliniu būdu iš užsienio, dažnai paprasčiausiai prisibijoma įmonės išdavystės: galvojama, kad gali būti nutekinami duomenys arba pats specialistas gali tiesiog dingti kaip į vandenį. Nors iš tiesų rizika yra tokia pati, kaip ir samdant darbuotoją namų rinkoje ar net jam esant biure. Juk žmogus, norėdamas kaip nors pakenkti, tikrai gali tai padaryti iš bet kur“, – sako pašnekovė.
Tarpkultūrinio bendravimo baimės yra perdėtos
Jau įpratome ir daugelis šiais laikais net tikimės dirbti nuotoliniu būdu. Be to, mažėja ir kultūrinės baimės tarp darbuotojų: beveik kiekvienas IT ir daugelio kitų sričių specialistų savo kasdienėje veikloje susiduria su kitataučiais ne tik iš Artimųjų Rytų, bet ir Indijos, Turkijos ar kitų tolimesnių šalių. „Sodros“ duomenys rodo, kad Lietuvoje dar 2020-ųjų rugsėjį dirbo daugiau kaip 20 tūkst. užsieniečių iš mums mažiau kultūriškai artimų šalių už ES ribų.
Be to, užsieniečių samdymas nuotoliniu būdu taip pat leidžia padėti pabėgėliams iš viso pasaulio. Vos per pirmąsias atsinaujinusios Rusijos invazijos dienas iš Ukrainos, kuri kultūriškai nuo Lietuvos skiriasi gana nedaug, pasitraukė neįprastai daug pabėgėlių. Dauguma tų pabėgėlių pasiekė šalis kaimynes, tokias kaip Lenkija ar Moldova, ir akivaizdu, kad daugelis jų ten liks be darbo, nors nemaža dalis tų žmonių yra aukštos kvalifikacijos. Galimybė dirbti su užsieniečiais nuotoliniu būdu leidžia įmonėms ne tik efektyviau dirbti, bet ir būti socialiai atsakingesnėms.
Galiausiai verslas jau spėjo įsitikinti, kad, priešingai nei iki šiol buvę gajūs nebūtinai pagrįsti stereotipai, nuotolinis darbas nereiškia, jog darbuotojai sėdi namie ir žiūri televizorių. Tiesa, kai kurie vadovai vis dar linkę manyti, kad žmonės dirba tik tuomet, kai fiziškai sėdi biure.
„Tikiuosi, toks mąstymas jau po truputį tampa atgyvena. Atvirkščiai, pradėta pastebėti, kad nuotoliu dirbdami žmonės gali dažniau perdegti. Aiškios darbo dienos pabaigos, kai dirbame ne biure, kartais tiesiog nebelieka. Tad itin svarbu palaikyti savo komandą, kai ji dirba nuotoliniu būdu, ir užtikrinti, kad visi turėtų tai, ko jiems reikia – nuo įrangos iki supratimo, kas įmonėje jiems gali padėti ir kam jie yra atsakingi“, – sako L. Laas.