Kritimas iš didelio aukščio – viena iš dažniausių žūties darbe priežasčių: apie ką įmonių vadovai kalba nenoriai

Pandemija nukreipė visų dėmesį, tačiau net ir šiuo neeiliniu laikotarpiu nelaimingi atsitikimai darbe bei profesinės ligos niekur nedingsta, nors beveik visais atvejais jų galima būtų išvengti. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, Lietuvoje kasmet vidutiniškai virš 4000 žmonių patiria nelaimingus atsitikimus darbe, o apie 200 – susižaloja itin sunkiai ar žūsta.

Viena iš dažniau minimų žūties priežasčių – kritimas iš didelio aukščio, dėl to Europoje kasmet žūsta apie 1300 žmonių, rašoma pranešime žiniasklaidai. Nepaisant to, didelė dalis šalies darbdavių vis dar nemato grėsmių darbuotojų saugai. Darbo saugos ekspertas įvardino tai, apie ką įmonių vadovai kalba nenoriai ir atskleidė dažniausiai darbdavių daromas skaudžias klaidas.

„Dėl ko šios nelaimės įvyksta, įmonių atstovai neskuba komentuoti, trumpuose pranešimuose apsiribojama žinia apie įvykį ir užuojauta. Tai, kas nutylima, dažniausiai susiję su liūdna tiesa: nelaimių darbe galima išvengti ir tai yra darbdavio atsakomybė“, – tvirtina UAB „Danis sauga“ vadovas, ekspertas Dainius Stulgys.

Svarbiausias prioritetas

Darbuotojų saugumas ir gyvybė turėtų būti neabejotinas svarbiausias prioritetas, tačiau į tai pernelyg dažnai žiūrima kaip ir neskubų formalumą. Pats pirmas žingsnis, kurio jokiu būdu negalima nukelti vėlesniems laikams – tai darbuotojų saugumo mokymai.

„Ne visos įmonės pasirūpina mokymais naujiems darbuotojams, kartais mokymai vyksta ne prieš pradedant darbą, o jau darbo eigoje, be to, ne visada mokymus veda sertifikuoti specialistai. Pirmiausia, darbdaviai turi užtikrinti, kad darbuotojai būtų tinkamai apmokyti dirbti konkrečia įranga, naudojama jų darbo vietoje“, – teigia D. Stulgys.

Darbų saugos įmonės ekspertas pataria peržiūrėti kiekvieno verslo prioritetus: darbuotojų saugumas privalo atsidurti pirmoje vietoje. Dirbantieji turi gebėti atpažinti kylančias rizikas, apibūdinti pagrindinius pavojus, mokėti taikyti rizikos valdymo priemones, sugebėti naudotis reikalinga įranga ir atlikti gelbėjimą. D. Stulgys primena net ne vienerius metus dirbančioms įmonėms pasirūpinti gauti pačią naujausią teisinę informaciją ir teorines žinias apie pavojingą veiklą, pavyzdžiui saugų darbą aukštyje ir pirmąją pagalbą nutikus nelaimei.

Dokumentai prasilenkia su praktika

Antroji rimta kliūtis atsakingai darbų saugai yra formalus požiūris, kai rūpinamasi ne realiu saugumu, o tik tvarkingais dokumentais. Tiriant įvykusių nelaimių priežastis nustatyta, kad didžiąją dalį mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe lėmė darbdavio neįgyvendinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai bei aplaidus ir netinkamas darbų organizavimas bei noras atlikti viską pigiai ir greitai. Kaip pastebi ekspertas, būna, kad įmonių darbų saugos žurnaluose randami darbuotojų parašai, kad susipažino kaip dirbti ekstremaliomis sąlygomis, nors iš tikrųjų jie jokių praktinių mokymų neturėjo.

Veiksmingiausių rezultatų užtikrinant saugias ir sveikatai nekenksmingas sąlygas pasiekiama tada, kai įmonių vadovai aktyviai bendradarbiauja su darbų saugą išmanančiais ekspertais. Šie ekspertai daro kur kas daugiau nei formalios procedūros – jie padeda surasti socialinį dialogą su darbuotojais, užtikrina saugias darbo vietas, augina pasitikėjimą darbdaviu ir padeda kurti malonų mikroklimatą įmonėje.

Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas

Trečia ekspertų įvardijama priežastis, dėl ko nepavyksta užbėgti nelaimėms už akių – elementarus kvalifikuotų darbuotojų, tokių, kurie ir patys galėtų vesti praktinius mokymus, trūkumas. To, kad patyręs kolega paaiškina naujiems darbuotojams, kaip reikia dirbti, dar negalime vadinti mokymais.

UAB „Bauwerk Group Lietuva“ aplinkosaugos, darbų saugos ir sveikatos vadovė Neringa Mašalaitė atskleidė, kad geriausių sprendimų siekiant užtikrinti saugų darbą aukštyje paieškoms tenka skirti nemažai laiko.

„Šiais laikais, kai rinkoje didelė pasiūla, atsirinkti konsultantus ir ekspertus, kurių tikslas būtų ne tik parduoti paslaugą, bet ir nuoširdus noras padėti pagerinti darbo sąlygas kliento darbuotojams, yra nelengva užduotis. Mes džiaugiamės, kad nors ir nedaug, bet tokių ekspertų yra. Tenka skirti nemažai laiko bendram darbui: konsultacijoms, vizitams į įmonę, inovacijų paieškai“, – teigia N. Mašalaitė.

Didžiausiu pasiekimu po įvykusių kompleksinių mokymų specialistė vadina pasikeitusį darbuotojų požiūrį. Darbuotojai įsivertina darbo vietą prieš pradėdami darbus, sąmoningai naudoja saugumo įrangą.

Plačiau apie nelaimingų atsitikimų ir žūčių darbe priežastis ir kitas panašias problemas bus kalbama sausio 25 d. Vilniuje didžiausioje „Darbų saugos ir sveikatos konferencijoje 2022“.