NT ekspertai apie darbą iš namų: vis daugiau klientų aktualu, kaip įrengti erdvę, kuri „neišeis iš mados“ ir po 10 metų

Koronaviruso pandemijos metu darbas iš namų nemažai daliai žmonių tapo kasdienybe. Vieni tuo džiaugiasi ir mėgaujasi, kiti susiduria su nepatogumais ar iššūkiais, kuriuos ne visada paprasta įveikti. Psichologai sako, jog siekiant komforto itin svarbus tampa ne tik namų interjeras, bet ir bendruomenės erdvės bei santykiai su kaimynais.

Svarbu ir vidiniai, ir išoriniai „namai“

„Kiek darbas iš namų yra teigiamas, kiek neigiamas konkrečiam žmogui, priklauso ir nuo paties žmogaus ypatybių ir nuo to, kiek jis yra pasirūpinęs darbo namuose sąlygomis. Kai kuriems žmonėms darbas namuose padeda komfortabiliau, saugiau, emociškai laisviau jaustis ir tai suteikia galimybę jiems atskleisti savo kūrybingumą, didina produktyvumą. Kitiems darbo namuose būdas lemia išsekimą, negalėjimą atskirti darbo nuo laisvalaikio, pradingusį pasimėgavimą darbu“, - pranešime žiniasklaidai sako psichologė Pojauta Vilkauskaitė.

Jos teigimu, dirbant namuose labai padeda ribų tarp darbo ir kitų veiklų turėjimas. Į tai įeina ribos erdvėje: vieta, kurioje tik dirbama, bet nemiegama, nevalgoma, neleidžiama laisvalaikio. Taip pat ribos laike - kai darbo ir laisvalaikio laikas atskirtas. Neatskyrus ribų kyla pavojus darbo metu daryti buities darbus arba darbu užlieti laisvalaikį. Abu kraštutinumai gali kelti nepasitenkinimą.

Specialistė pažymi, jog vieni žmonės juos supančiai aplinkai yra jautresni, kiti - mažiau jautrūs. Todėl egzistuoja labai individualūs skirtumai, kiek ir kaip namų interjeras svarbus konkrečiam žmogui.

„Mes, psichologai, daug kalbame apie rūpinimąsi savo vidiniais namais: emocijomis, poreikiais, kūnu. Tačiau taip pat yra svarbu rūpintis savo išoriniais namais - aplink kuriamais santykiais, namų interjeru. Namų interjeras gali būti priemone patenkinti vidinius poreikius, todėl labai svarbu klausti savęs: ko būtent aš noriu, kas man gera?“, - akcentuoja P. Vilkauskaitė.

Ji primena, jog dirbant namuose kyla grėsmė tiek profesinei, tiek socialinei izoliacijai, vienatvei.

„Darbas yra svarbus ne tik tuo, kad patenkina mūsų finansinius poreikius, bet ir poreikį priklausyti bendruomenei, būti pastebėtu, gauti grįžtamąjį ryšį apie savo darbą ir pastangas. Kai namų erdvė apima ir buitį, ir darbą, yra svarbu rasti ryšį su pasauliu ir už namų ribų“, - sako specialistė.

Psichologės teigimu, bendruomeniškos erdvės gali paskatinti labiau bendrauti. Laisvalaikio kambariai ar kiemeliai, vaikų žaidimo aikštelės vien jau fiziškai suveda žmones arčiau, sudaro galimybę pažinčiai, bendrai veiklai. Nors atrodo, kad visuomenė žengia vis labiau individualistiniu keliu, tačiau mumyse yra ir bendruomeniški poreikiai, kuriuos būtina tenkinti.

Gelbsti funkcionalus planavimas

Nekilnojamo turto ekspertas ir NT plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ Remigijus Pleteras pastebi, jog galimybė turėti tinkamą, darbui skirtą erdvę bute pastaruoju metu tapo labai svarbi naujo būsto besižvalgantiems gyventojams. Su klausimu, ar naujuose namuose pavyktų ją įrengti, kreipiasi vis daugiau klientų.

„Panašu, kad net pasibaigus pandemijai nuotolinis darbas liks norma, todėl natūralu, kad naujakuriai į kokybiškos darbo vietos įrengimą namuose kreipia nemažai dėmesio ir stengiasi priimti ilgalaikius, patogumą ir produktyvumą užtikrinančius sprendimus“, – tendencijas apibendrina NT bendrovės vadovas.

Jo žodžiais, svarbu, kad dar projektuojant būstą jo erdvės būtų išplanuotos funkcionaliai. „Funkcionalus išplanavimas leidžia maksimaliai išnaudoti visą būsto plotą. Taip vietos atsiranda ne tik erdviai svetainei, patogiam miegamajam, bet ir produktyvumą bei darbinį komfortą galinčiam užtikrinti namų biurui“, – teigia R. Pleteras.

Siekdami tokio komforto, jo pastebėjimu, naujakuriai vis dažniau renkasi skandinavišką stilių. Jam būdinga šviesi ir lengva erdvė, kurioje naudojamos natūralios medžiagos ir tekstūros, daug medžio ir plieno detalių, vyrauja minimalizmas bei funkcionalūs baldai. „Toks interjeras nėra perkrautas detalių, todėl nevargina erdvės stoka. Taip pat jis yra nesenstantis, „neišeinantis iš mados“ nei po penkerių, nei po dešimties metų“, - sako specialistas.

Be to, jo teigimu, nekilnojamojo turto vystymo bendrovės pradeda suprasti ir tai, kad projektai turi būti vystomi ir kuriant patrauklią gyvenamąją aplinką naujakuriams: užtikrinti plačias ir patogias laisvalaikio bei kaimynystės erdves, žaliąsias zonas ir pan.

„Mes buvome pirmieji rinkoje, kurie tai pasiūlė, dabar mūsų pavyzdžiu jau seka kiti, nes supranta, kaip tai svarbu“, - tvirtina bendrovės vadovas.