Prognozuoja, kad jau per artimiausią dešimtmetį neliks vilkiko vairuotojo, kurjerio ar banko tarnautojo profesijų

Eilinė nuotolinio darbo diena. Įsipatoginote ant sofos pasidaryti pertraukėlę nuo užgriuvusių darbų bei žvilgtelėjote į socialinių tinklų naujienų srautą ir... praradote laiko nuovoką. Greitu žingsniu skubate prie namuose ant stalo esančio kompiuterio ir sukryžiavę pirštus tikitės, kad niekas nepastebės jūsų nedidelio išsiblaškymo. Tačiau ekrane staiga įsižiebia pranešimas iš jūsų virtualaus roboto-vadovo: „Į darbą vėluojate jau 2 minutes. Tai paveiks jūsų efektyvumo balą.“

Pasak Mindaugo Plukio, „Huawei Technologies“ korporatyvinės komunikacijos vadovo Lietuvoje, panašios situacijos netolimoje ateityje daugeliui mūsų taps norma, nes darbo rinkoje sparčiai ieškoma būdų vadovaujančiose pozicijose įdarbinti dirbtinį intelektą (DI), rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ateitis – kur kas arčiau, nei atrodo

Kalbant apie DI galimybes darbo rinkoje, vyrauja stereotipas, jog dėl savo užimamos pozicijos turėtų jaudintis tik mažiausiai kvalifikuotą darbą dirbantys asmenys. Jau ne vienerius metus spekuliuojama, kad ateinantį dešimtmetį apie vilkiko vairuotojo, kurjerio ar banko tarnautojo darbus beliks tik pasakoti anūkams. Tačiau vertėtų suprasti, jog įvairioms organizacijoms ne ką mažiau ekonomiškai patrauklu rasti pakaitą žemesnės ar vidurinės grandies vadovams, kurių poreikis ir atlyginimai pastaruoju metu sparčiai auga.

Žengti tokį žingsnį skatina ir didėjantis DI prieinamumas. Anot Mindaugo Plukio, pakeisti vadovą galinčios programinės įrangos kūrimą pastebimai palengvinti turėtų tokie nauji „Huawei“ sprendimai, kaip „​​ModelArts“ įrankių paketas, leidžiantis kurti DI aplikacijas praktiškai be būtinybės programuoti ir taip reikšmingai sumažinantis kaštus, bei kiti modeliai, įgalinantys DI algoritmų mokymą, net ir turint kelis kartus mažiau duomenų, nei buvo reikalaujama iki šiol.

Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad DI ir įvairūs automatizacijos procesai vadovaujančių pozicijų negali pakeisti, nes joms reikalingas kūrybingas ir nestandartiškai mąstyti galintis žmogaus protas, įmonės atstovas laikosi kiek kitokios nuomonės: „Pagrindinė misija, kurią norima patikėti robotizuotiems DI vadovams – sudėtingų užduočių padalinimą į smulkesnius procesus, jų priskyrimą tinkamam darbuotojui ir vykdymo priežiūrą. Šį ganėtinai mechaninį darbą išties galėtų atlikti išmaniai suprogramuoti algoritmai, o to pavyzdžių netrūksta ir šiandien.“

Specialistas pasakoja, jog tam tikrų JAV ir Europos viešbučių kambarių tvarkytojoms jau dabar vadovauja DI vadovas, pagal svečių judėjimą ir kambarių užimtumą tiksliausiai parenkantis valymo laiką ir asmenį. Tuo metu įvairiose gamyklose jau išbandomos įvairios valdymo sistemos, kurios sudaro darbo grafikus netgi atsižvelgdamos į tai, kurie darbuotojai yra kairiarankiai ar dešiniarankiai ir kuriuo metu jie būna produktyviausi. Visa tai ne tik leidžia sumažinti veiklos išlaidas, bet ir padeda gerinti organizacijos darbo efektyvumą.

Robotas-vadovas nebus tik bejausmė mašina

Kita vertus, dirbtinio intelekto robotų vadovavimas žmogui dažnai kelia ir įvairių etinių diskusijų. Daugelis baiminasi, kad valdžią patikėjus DI paremtam robotui, jis pradėtų piktnaudžiauti savo padėtimi bei engti darbuotojus. Vis dėlto Mindaugas Plukys šias baimes vadina nepagrįstomis: „DI algoritmai, kitaip nei žmonės, turi kur kas siauresnį interesų ratą. Paprastai tariant, tai tiesiog kompiuterinės programos, kurių tikslas – kuo geriau atlikti tam tikrą užduotį ir per laiką rasti būdų tai padaryti dar efektyviau. Įvairios intrigos ir siekis dominuoti šiandien yra tik filmų kūrėjų fantazijos išraiška, nes tokių žmogiškų savybių integravimas į algoritmus pareikalautų daug resursų ir būtų netikslingas.“

Tiesą sakant, dauguma sudėtingesniam vadovaujamo pobūdžio darbui skirtų DI sprendimų netgi kuriami taip, kad būtų dar geresni vadovai, nei žmonės. Pavyzdžiui, pastebėjęs, kad krito jūsų darbo kokybės rodikliai, DI vadovas, užuot davęs nemalonių pastabų, gali jums pasiūlyti kelias poilsio dienas. Tuo metu pavėlavus į darbą, DI vadovas bandytų išsiaiškinti to priežastis ir galbūt pasiūlyti šiek tiek pakoreguoti jūsų darbo valandas. Keletas startuolių netgi vysto išmanius sprendimus, kurie iš darbuotojo kalbos ir veido išraiškų sugebėtų nustatyti jo jaučiamus jausmus ir į tai empatiškai sureaguoti.

Taip kolektyve būtų kuriama gera darbo atmosfera, kas ne visada pavyksta, netgi kai jai vadovauja žmogus. „Kažkuria prasme dirbtinis intelektas galėtų tapti tuo žmogiško vadovo etalonu, kuris ne tik įvairiais sumaniais būdais skatintų siekti maksimalaus rezultato, tačiau ir neužtrenktų savo durų, jūsų gyvenime susiklosčius sudėtingoms aplinkybėms ar tiesiog norint pasikalbėti“, – apibendrina įmonės korporatyvinės komunikacijos vadovas Lietuvoje.