Šis jausmas darbe lydi net 80 proc. vyrų ir 90 proc. moterų, tačiau jį atpažįsta tik ketvirtadalis – į ką atkreipti dėmesį

Jausmas, kad esate apsišaukėlis ir viską gyvenime pasiekėte sėkmingo atsitiktinumo dėka, kažkuriuo gyvenimo etapu, remiantis tyrimais, aplanko maždaug 70 proc. žmonių. Šis jausmas, dar vadinamas apsimetėlio sindromu (angl. impostor syndrome), nepriklauso nuo išsilavinimo ar socialinės padėties ir neaplenkia nei darbuotojų, nei vadovų ar netgi garsenybių.

Dėl baimės netikėtai būti atskleistam, sindromas įprastai pasireiškia sunkiu darbu, siekiu nuolat tobulėti ir viską atlikti be priekaištų ir nors organizacijoms tai gali pasirodyti naudinga, giliau slepiasi ir neigiamos pasekmės.

„Iš pirmo žvilgsnio, su apsimetėlio sindromu susiduriantys darbuotojai yra itin produktyvūs ir naudingi, tačiau nuolatinis jų nepasitikėjimas savimi, negebėjimas pasidžiaugti rezultatais bei sunkus darbas neretai baigiasi perdegimu ar psichikos sveikatos problemomis ir galiausiai organizacijoms kainuoja didžiulius nuostolius“, – tikina mokymų organizavimo įmonės „Kompetencijų vystymo centras“ vadovė Diana Jucevičienė.

Ekspertė pasakoja, kaip atpažinti apsimetėlio sindromą ir kurti darbo aplinką, padedančią jį įveikti.

Apsimetėlio sindromas ir stresas eina kartu

Apsimetėlio sindromas yra dažnas darbe jaučiamo streso palydovas. „Įsivaizduokite, jog nuolat jaučiatės esantys ten, kur nenusipelnėte būti, netikite savo kompetencijomis ir gyvenate nuolatinėje baimėje, jog netrukus viskas paaiškės. Akivaizdu, jog ilgainiui tokia būsena neigiamai paveikia bene visas gyvenimo sritis, o ypatingai – darbą“, – pasakoja D. Jucevičienė.

Pasak jos, jei darbuotojai ar vadovai nuolat jaučiasi neužtikrinti savo sprendimais ir jėgomis, patiria stresą, tuomet organizacijoms išvengti neigiamų pasekmių taip pat nepavyksta.

„Tokie žmonės jaučiasi mažiau įsitraukę į organizacijos veiklą, o nuo to kenčia ryšiai su kolegomis, tampa sunkiau užtikrinti ir efektyvią komunikaciją. Kankinami neigiamų emocijų, jie gali atsiriboti ir netgi nepasirodyti darbe, – apie sindromo keliamas grėsmes kalba ekspertė. – Taip pat apsimetėlio sindromas neretai slopina kūrybiškumą bei naujų idėjų ir veiklų vystymą, dėl ko nukenčia visa organizacija.“

D. Jucevičienė pristato Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo rezultatus, kurie parodė įspūdingus skaičius: 2019–2020 m. net 828 tūkst. darbuotojų skundėsi kenčiantys nuo darbe patiriamo streso, depresijos ar nerimo, dėl kurių buvo prarasta 17,9 mln. darbo dienų. Pastebima tendencija, kad šie skaičiai auga (2017–2018 m. 595 tūkst. darbuotojų ir 15,4 mln. dienų).

„Tikriausiai būtų naivu tikėtis, kad Lietuvoje situacija geresnė, todėl neabejoju, kad įmonės mūsų šalyje nukenčia ne mažiau, – įsitikinusi ekspertė. – Dėl apsimetėlio sindromo ilgainiui gali sumažėti žmonių produktyvumas bei blogėti sveikata, padažnėti ne tik pravaikštos, bet ir biuleteniai.“

Pradėkite nuo pokalbių

D. Jucevičienės manymu, pirmasis žingsnis, siekiant sukurti saugią ir palankią aplinką darbe, yra atviri pokalbiai.

„Nors skaičiuojama, kad jausti apsimetėlio sindromą darbe gali net 80 proc. vyrų ir 90 proc. moterų, jį atpažįsta vos 25 proc., todėl pirmiausia svarbu sindromą pristatyti, paskatinti atvirą diskusiją ir aptarti, kaip jis pasireiškia, tokiu būdu padedant savo būseną atpažinti ir įvardinti patiems darbuotojams, – nuo ko pradėti, pristato ekspertė. – Kadangi tai itin plačiai paplitusi problema, neabejoju, kad žmonės pasijus esantys ne vieni ir tai paskatins gilesnį tarpusavio supratimą, o atskleisti, kad susiduria su sunkumais ar patiria nesėkmes, turėtų ir vadovai, nes tai padeda adekvačiau vertinti ir asmeninę situaciją.“

Aiškūs uždaviniai

„Svarbu, kad kiekvienam tikslui pasiekti būtų keliami aiškūs, realūs ir pamatuojami uždaviniai, kuriuos įgyvendinus būtų galima tinkamai įsivertinti, – pasakoja ekspertė ir priduria, kad tai padeda vystyti gebėjimą atskirti faktus nuo emocijų, kuris itin reikalingas siekiant išsivaduoti iš šios būsenos.
– Iškilus bet kokiam klausimui, susijusiam su žiniomis, įgūdžiais ar netgi jausmais, darbuotojai turi jausti paramą ir nebijoti nežinoti ar suklysti, todėl svarbu ne tik išklausyti, bet ir pasikalbėti apie pasiekimus, įvertinti, aptarti įdėtas pastangas bei rezultatus. Padėti gali ir konkrečių darbuotojo stiprybių paminėjimas, kuo dažnesnis grįžtamasis ryšys, o dar viena rekomenduojama priemonė, padedanti jausti saugumą ir paramą – mentorystė“.

Vertinkite situaciją

Pasak jos, organizacijos reguliariai turėtų atlikti darbuotojų nuomonės, mikroklimato tyrimus, vertinti žmonių pasitenkinimą darbu ir skatinti jų įtraukimą bei įgalinimą: „Apsimetėlio sindromą gali paskatinti daugybė dalykų, tarp kurių – ir konkurencija, todėl rekomenduoju organizacijose jos nekurti, o verčiau skatinti kūrybiškumą ir puoselėti tarpusavio pagarbą, nes stresas darbe galiausiai gali pasibaigti didžiuliais nuostoliais. Nepamirškite nuolatos pasitikrinti, kur esate jūs ir kiti kolegos.“