„Įvairių organizacijų ir jų darbuotojų požiūris į e. mokymus labai skiriasi. Vieni jau daug metų tokius mokymus naudoja ir vardija jų privalumus, kiti arba žiūri skeptiškai, arba vertina kaip įdomų ir madingą dalyką, bet nėra tikri, ar jis tinkamas būtent jų įmonei. Drįstu teigti, kad ir vieni, ir kiti yra teisūs“, – komentuoja Personalo valdymo profesionalų asociacijos (PVPA) direktorė Aušra Bytautienė.
Anot jos, didelėms organizacijoms, kur tam tikrose pozicijose darbuotojų kaita yra gana didelė arba yra privalomų mokymų dideliam darbuotojų skaičiui, e. mokymai išties taupo kaštus ir laiką. Tokiu būdu įmonės gali greitai, bet kuriuo darbuotojui patogiu metu, nelaukiant, kol susidarys mokymų grupė, apmokyti dirbti naujus darbuotojus, atnaujinti pagal įstatymus privalomų sričių žinias ir pan. Tuo tarpu nedidelės įmonės turi protingai įsivertinti, ar jiems verta kurti sau pritaikytus e. mokymus, ar geriau įsigyti jau esančius rinkoje – šiuo atveju atsiveria itin plačios galimybės, jei darbuotojai gali mokytis ir anglų kalba.
Vadovas nebėra tas, kuris turi „spausti“ mokytis
Edita Znutienė, JAV kompanijos „Cognizant Technology Solutions“ personalo direktorė Baltijos šalims, įsitikinusi – e. mokymai tikrai ne mados dalykas, tai neišvengiama realybė, kurią diktuoja skaitmenizacijos era.
„Džiugu, kad vis labiau suprantame, jog turime pereiti nuo mokymo prie mokymosi. Pats darbuotojas turi būti atsakingas ir lanksčiai pasirinkti, kada ir kur jam patogu mokytis. Labai svarbu, kad darbuotojo tikslas būtų ne „uždėti varnelę“, o gauti realios naudingos patirties. Vadovas nebėra tas, kuris turi „spausti“ mokytis. Idealiausia, kai darbuotojas pats randa ir pasako, ko nori išmokti, o vadovas įgalina“, – sako E. Znutienė.
Pasak jos, vieni populiariausių mokymų tarp jų įmonės darbuotojų yra apie technologijas, automatizavimo įrankius – kaip pasilengvinti darbą sau ir komandai, procesų efektyvinimą, taip pat dažnai pasirenkami mokymai apie prezentacijų rengimą, komunikacijos, lyderystės įgūdžių tobulinimą.
Egidijus Adomkaitis, „Luminor“ banko mokymų partneris, pritaria, kad noras išmokti pirmiausia turi būti paties darbuotojo atsakomybė ir, panašu, toks požiūris po truputį įsišaknija.
„Žinoma, kad e. mokymų kultūra įsisuktų pilnu pajėgumu, reikia laiko. Be to, darbuotojus reikia motyvuoti, įtraukti. Nuolat ieškome būdų, kaip medžiagą pateikti kuo interaktyviau – sprendžiant realias situacijas, skirtingais formatais atsakant į klausimus. Ir tai tikrai veikia. Pamenu, tik įvedus e. mokymus, vos pusė darbuotojų juos atlikdavo laiku. Ir tai po trijų priminimų ir dar su savotišku pykčiu „kiek gali man apie tai priminti“. Dabar – laiku ir net kur kas anksčiau mokymus praeina apie 80 proc. darbuotojų, o gavę priminimą netgi padėkoja. Tad žmonių požiūris keičiasi“, – sako E. Adomkaitis.
Jis taip pat papildo, kad iš neprivalomų mokymų tarp įmonės darbuotojų populiariausi yra lyderystės, laiko planavimo, projektų valdymo, įvairių darbui reikalingų el. įrankių naudojimosi e. mokymai.
Sutaupo laiko ir kaštų
Ingrida Gaušytė, „Drogas“ Personalo ir komunikacijų skyriaus vadovė, sako, kad vienas reikšmingiausių e. mokymų privalumų – galimybė greitai ir efektyviai perduoti informaciją.
„Mūsų kompanija pirmuosius e. mokymus darbuotojams pasiūlė prieš šešerius metus. Pasirinkti būtent šią mokymų formą mus pastūmėjo noras reikiamą informaciją darbuotojams perduoti greitai, efektyviai ir patogiai, optimizuojant mokymo reikmėms skiriamus kaštus, bet privalumų iš tikrųjų daug daugiau: lengviau planuoti ir valdyti mokymo procesą, jį modifikuoti, derinti prie individualių darbuotojų poreikių, užtikrinti vienodą informacijos sklaidą bei turinį, atlikti darbuotojų vertinimus. Besimokančiųjų virtualioje erdvėje atsiliepimai – labai geri, tad mūsų įmonėje e. mokymas tikrai pasiteisinantis ir kasdien populiarėjantis dalykas“, – sako I. Gaušytė.
Ji pasakoja, kad jų organizacijoje jau pirmą darbo dieną naujokai gali peržiūrėti įvairias vaizdo pamokas – nuo įmonės vertybių iškomunikavimo iki klientų aptarnavimo standarto ir kibernetinio saugumo. „Visgi populiariausi pas mus yra mokymai apie produktus, kuriuos, bendradarbiaudami su savo tiekėjais, darbuotojams siūlome keliskart per mėnesį. Daug teigiamų komentarų sulaukia ir mūsų darbuotojų kuriami vlogai (vaizdo tinklaraščiai), kuriuose jie dalijasi savo patirtimi ir žiniomis, taip pat „WhatsApp“ organizuojami žinių konkursai“, – savo įmonės patirtimi dalijasi pašnekovė.
E. Adomkaitis irgi pabrėžia e. mokymų suteikiamą galimybę taupyti ir darbuotojų, ir mokytojų laiką. „Kadangi esame finansų įstaiga, turime privalomų mokymų, pavyzdžiui, atitikties ir kitų reikalavimų. Kai kompanijoje dirba 2,5 tūkst. darbuotojų, e. mokymai leidžia juos visus efektyviai pasiekti. Stengiamės būti lankstūs, tad tokie mokymai padeda mūsų darbuotojams reikalingus kursus baigti jiems patogiu metu, nesibaiminant, kad svarbius mokymus reikės praleisti dėl netikėto susitikimo su klientu ar ligos“, – privalumus vardija E. Adomkaitis ir papildo, kad e. mokymai kartais leidžia sutaupyti net iki 70 proc. laiko, palyginti su tradiciniais.
Kaip įvertinti mokymų efektyvumą?
Pasak E. Znutienės, mokymų veiksmingumo vertinimas priklauso nuo mokymų tikslo ir specifikos. „Dauguma e. mokymų, kuriuos darbuotojai laisvai pasirenka iš elektroninių mokymų platformos, yra vertinami klausiant darbuotojų grįžtamojo ryšio, iš karto po mokymų atsakant į klausimus, kaip vertina turinį, naudingumą ir kokybę. Taip pat neretai šio tipo mokymuose yra užduodami klausimai, skirti įvertinti, kaip įsisavino mokymų metu suteiktas žinias.
Specifinės įgūdžių tobulinimo programos, sudarytos atsižvelgiant į verslo išsakytą poreikį, paprastai įtraukia kompleksiškesnį vertinimą – darbuotojų žinios ar įgūdžiai įvertinami ir prieš pradedant programą, ir ją praėjus. Verslo teiraujamasi apie darbuotojų rezultatus, ar pastebimas jų pagerėjimas, o praėjus mėnesiui ar ilgesniam laikui rengiamos papildomos sesijos aptarti, kaip sekasi taikyti įgytus įgūdžius, su kokiais sunkumais susiduriama“, – sako E. Znutienė.
I. Gaušytė pasakoja, kad jų įmonėje, kiek ir kaip pakito besimokančiųjų žinių lygis, matuojama pasitelkus virtualius vertinimo testus, anketas, simuliacijas, kitus įrankius: „Pavyzdžiui, vadovavimo, lyderystės mokymų efektyvumą matuojame be kita ko ir atlikdami darbuotojų pasitenkinimo darbu tyrimus, stebėdami darbuotojų kaitos rodiklius, ar dalyviai perprato klientų aptarnavimo niuansus, nustatome naudodami klientų patirčių vertinimo sistemą „Customer Love Score“, aiškiai atspindinčią, kaip kyla mūsų konsultavimo kokybė, kiek darbuotojai žino apie produktus. Ar darbuotojai atpažįsta kibernetines grėsmes, sužinome siųsdami vadinamuosius „Phishing“ el. laiškus.“
E. Adomkaitis sako, kad jų įmonėje taip pat po mokymų pasitelkiami testai, kurie leidžia įvertinti, kaip darbuotojai įsisavino medžiagą.
Tikisi, kad populiarumo nepraras
E. Znutienė sako, kad jų įmonėje darbuotojas elektroniniams mokymams skiria vidutiniškai 30 valandų per metus. „Pastebėjome, kad karantino metu šių mokymų populiarumas išaugo bene 25 proc. Pavyzdžiui, turime mokymų seriją „kolegos kolegoms“. Pradėjus šias sesijas rengti nuotoliniu būdu, dalyvių skaičius daugiau nei padvigubėjo“, – pasakoja pašnekovė.
Anot jos, karantino laikotarpis dar labiau prisidėjo prie e. mokymų populiarumo. „Daugelis įsitikino, kad paprasčiau prisijungti prie sesijos per kompiuterį ar išmanųjį telefoną, pasidarant pertrauką tarp užduočių, nei susiruošti nueiti į kitas patalpas, kas užima daugiau laiko. Be to, galima spėti, kad intravertai mieliau renkasi nuotolinius mokymus, kur nebus tiesioginio gyvo kontakto ir žmogus laisviau pasirinks, kiek nori įsitraukti į mokymų veiklas“, – įžvalgomis dalinasi E. Znutienė.
I. Gaušytė sako, kad jų įmonėje numatyta e. mokymų plėtra. „Darbuotojų klausiame, kokios mokymosi formos jiems priimtiniausios ir labiausiai įtraukiančios. Dauguma nurodo būtent e. mokymus dėl galimybės mokytis jiems patogiu metu, lanksčiai derinantis prie savo darbotvarkės, neturėti vietos apribojimų. Nors įmonėje dar gaji ir tradicinė mokymų forma, vis mieliau didžioji darbuotojų dalis renkasi inovatyvius mokymosi būdus“, – komentuoja I. Gaušytė.
Anot E. Adomkaičio, jų įmonėje jau dabar apie 63 proc. mokymų yra elektroniniai ir kol kas šio rodiklio neplanuojama didinti. Kita dalis – gyvai rengiami mokymai, kurių, kaip sako pašnekovas, irgi atsisakyti nevalia: „Jie reikalingi tuomet, kai reikia komandinio įsitraukimo, komandinių užduočių sprendimo, idėjų generavimo.“
A. Bytautinė papildo, kad organizacijos sprendimas diegti e. mokymus labai priklauso ir nuo darbuotojų požiūrio į mokymąsi apskritai. „Jei darbuotojai jaus motyvaciją ir prisiims atsakomybę už mokymosi rezultatą, tikrai veiks bet kokia mokymų forma. Jei nei noro, nei motyvacijos nėra – siūlau paieškoti galimybių suorganizuoti darbuotojams mokymus, kurie padėtų jiems darbe, palengvintų užduočių atlikimą. Suaugęs žmogus mielai mokosi tuomet, kai mato akivaizdžią prasmę ir pritaikomumą. Tokiu būdu pradėsime formuoti palankią mokymuisi aplinką savo organizacijoje. Populiarėjant e. mokymams neretai kyla klausimas, ar tradiciniai mokymai išliks. Neabejoju, kad išliks, nes yra sričių, kai e. mokymas vargiai gali būti efektyvus, pavyzdžiui, jei norime pakeisti žmonių nuostatas – tam reikia gyvos diskusijos, į kurią tikrai įsitrauktų visi mokymo dalyviai, o tai realiai įmanoma tik gyvo kontakto metu“, – komentuoja A. Bytautienė.