Darbuotojų įsitraukimo ir atlygio valdymo ekspertas Eligijus Kajieta tvirtina, kad darbuotojų motyvacija priklauso nuo patirčių ir aplinkybių darbe komplekso, tad organizacijoms, norinčioms išsiskirti darbo rinkoje, tenka visapusiškai rūpintis savo darbuotojais.
„Nors galime įvardinti, kad svarbiausi elementai, motyvuojantys darbuotojus, yra suteikti įgaliojimai, pasitikėjimas, jausmas, kad atliekamos užduotys ir veikla darbe yra prasminga, ne mažiau svarbus faktorius yra ir rūpestis darbuotoju, jo savijauta. Ir čia turime kalbėti ne tik apie sveikatos draudimą, kurį siūlo jau dauguma įmonių. Ypatingai svarbi yra tiesioginio vadovo rolė pasirūpinant sveiku klimatu komandoje: tiek fiziniu, tiek psichologiniu“, – kalba ekspertas.
Tačiau, anot E. Kajietos, visuminio sveikatingumo politika (angl. wellness) Lietuvoje – vis dar naujiena. Mūsų šalyje įprasta imtis atskirų iniciatyvų, tačiau ekspertas neabejoja, kad ateityje visos įmonės šalia finansinio atlygio turės vis daugiau investuoti į darbuotojų sveikatingumą užtikrinančią visumą.
Geros atmosferos darbe būtinybę pabrėžia ir sveikos gyvensenos bei mitybos specialistas Artūras Sujeta. Pasak pašnekovo, labiausiai darbuotojais rūpinasi paprastai tos įmonės, kurios konkuruoja ne tik kuriamos produkcijos verte, bet ir žmogiškaisiais ištekliais.
„Daugybė įmonių, siekdamos sėkmingai konkuruoti ir išlaikyti savo darbuotojus bei pritraukti naujų, kuria ne tik ergonomiškas darbo vietas, bet ir rūpinasi darbuotojų psichine gerove, bendra įmonės atmosfera. Tad tokiais atvejais darbuotojų rinka reguliuoja ir įmonių praktikas. Apskritai, jei kalbėtume apie finansinį darbo atlygį ir palygintume darbuotojo motyvaciją gaunant 450 eurų atlyginimą ir 800 eurų, turbūt daug žmonių sutiktų dirbti už šiek tiek didesnę algą ir patirti lengvas patyčias iš darbdavio. Bet jei lygintume, pavyzdžiui, 1050 eurų ir 1180 eurų atlyginimus, pasiekus finansinį stabilumą, darbuotojui tampa svarbu jausti teigiamą įmonės atmosferą, turėti pakankamai laisvą grafiką, tinkamas sąlygas papietauti ar net pasportuoti, jei darbas nėra susijęs su fizine veikla“, – įžvalgomis dalijasi specialistas.
Pasak A. Sujetos, investicijos į sveikatą iš tiesų gali motyvuoti darbuotojus, tačiau vieno recepto visoms įmonėms, kaip tai padaryti sėkmingai, nėra. Pavyzdžiui, sveikatos draudimas yra geras sprendimas, bet ar jis tikrai atneša tiesioginę naudą įmonės darbuotojui? Anot pašnekovo, ne visuomet – yra pavyzdžių, kai darbuotojai jį naudoja ne savo reikmėms ir už draudimo pinigus įsigytus brangius vitaminus per Kalėdas supakuoja ir padovanoja draugams.
Pirmiausia – organizacijos kultūra, tuomet – papildomas motyvavimas
UAB „Arimex“ vadovas Gražvydas Jukna įsitikinęs, kad atlyginimo dydis yra svarbus, tačiau – jau ne pats svarbiausias kriterijus darbuotojui apsisprendžiant, kur ir ką dirbti.
„Noriu pažymėti, kad ieškant priemonių, kaip darbuotojus motyvuoti, reikia nepamiršti esmės – kokia yra darbo vieta, kokias priemones darbuotojai turi, kaip organizuojamas darbas, kokia kultūra propaguojama įmonės viduje. Jei šioje vietoje bus netvarka, papildomos priemonės nepadės išlaikyti darbuotojų“, – įsitikinęs pašnekovas.
Įmonės vadovas priduria, kad jam labai svarbu, jog darbuotojams rūpėtų ir patiktų tai, ką jie dirba, jaustųsi motyvuoti atlikti savo užduotis kuo geriau. Todėl įmonė skatina darbuotojus būti aktyvius, sąmoningus ir atsakingus, o turint galimybių – sportuoti. Pašnekovas tikina, kad jo vadovaujama įmonė nematuoja tiesioginio tokių investicijų atsiperkamumo, tačiau stebi du rodiklius: darbuotojų kaitą ir sergamumą. Papildomas rodiklis – pardavimų dalis, tenkanti vienam darbuotojui.
„Jei darbuotojai yra sveiki, jie dirba ir atlieka savo užduotis, jų nereikia pavaduoti ir padalinti krūvį kitiems. Kai darbuotojų kaita nedidelė – užtikrinama kokybė ir greitis, nereikia atlikti įvadinių darbų, klysti, taisyti. Be to, esant neužimtai darbo vietai, kažkas juk turi atlikti tuos darbus – vėl kalbame apie papildomą krūvį esamiems darbuotojams. Taigi, šios dvi dalys tiesiogiai nulemia darbuotojų skaičių, o tuo pačiu ir efektyvumą. Sekdami šiuos rodiklius suprantame, ar užtektinai darome kaip darbdavys, kad darbuotojai būtų sveiki ir motyvuoti“, – kalba įmonės vadovas.
Kaip investuoti į darbuotojų sveikatą teisingai
G. Jukna tikina nemanantis, kad sveikatos draudimas yra investicija į sveikatą, pašnekovo žodžiais, tai – tas pats, kas duoti darbuotojui vaistų, kai suserga. Tad sveikatos draudimas yra bendro rūpinimosi darbuotoju paketo dalis.
„Investiciją į darbuotojų sveikatą aš suprantu kaip priemones, kurios leidžia darbuotojams būti sveikiems, atlikti savo užduotis greitai, efektyviai. Pavyzdžiui, nupirkome pažangų krautuvą, įrengėme reguliuojamo aukščio iškrovimo rampą – sandėlio darbuotojams tai sumažina fizinį krūvį ir leidžia greičiau iškrauti produktus. Tad tai – teigiamas sprendimas ir darbuotojams, ir įmonei“, – patirtimi dalijasi pašnekovas.
Anot G. Juknos, svarbu suprasti, kad sveikas darbuotojas yra žymiai naudingesnis įmonei, nei tas, kuris skundžiasi, yra nelaimingas, o galiausiai suserga ir neateina į darbą. Darbuotojų poreikiai yra individualūs, todėl verta jais domėtis ir išgirsti, o po to – įgyvendinti. „Kai darbuotojai mato, kad darbdavys stengiasi dėl jų, tikiu, tai vertina ir atsidėkoja savo lojalumu įmonei bei gerais rezultatais“, – tvirtina įmonės vadovas.
Apie investicijas į darbuotojų sveikatą ir jų naudą įmonėms bus diskutuojama ir diskusijų festivalyje „Būtent!“ rugsėjo 6–7 d. Birštone.