„Teambuildingai“ – atgyvena ar puikus sufleris formuojant komandą?

Nors anksčiau komandos formavimo renginiai buvo savaime suprantamas dalykas, įvykus politiniams bei socialiniams pokyčiams, visuomenėje sustiprėjo baimė ir nerimas susitikti ne tik su artimaisiais, bet ir su kolegomis. Neslepiant to fakto, kad COVID-19 virusas ir dabartiniai įvykiai Ukrainoje pristabdė žmonių norą būriuotis į dideles grupes, šiuo metu komandos formavimo renginių vis mažiau ir mažiau arba jie visai nevyksta.

Bet ar tai yra pagrindinės priežastys, kodėl reikia visiškai atsisakyti „teambuildingų“, klausiama pranešime žiniasklaidai.

Pagrindiniai aspektai, kurie suburia komandą, yra tikslų išsikėlimas, taisyklių nusistatymas ir pareigų pasiskirstymas. Be jų apskritai nebūtų komandos ir ją siejančių dalykų. Net pati komandos sąvoka neapibrėžia biure dirbančios žmonių grupės, todėl yra labai svarbu suteikti tam ypatingą reikšmę ir siekti, kad kiekviena darbe esanti ir bendros vizijos siekianti grupė galėtų būti vadinama tikra komanda. Tam, kad komanda išliktų stipri, motyvuota ir siekianti bendro tikslo, yra svarbu užtikrinti nuolatinį ryšį tiek virtualiai, tiek gyvai su visais komandos nariais. Nors šiuo metu pirma mintis, kylanti pagalvojus apie „teambuildingą“, yra pramogos, šio renginio prasmė yra žymiai gilesnė. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad įmonės lėšomis suorganizuotas vakarėlis ar veikla yra tik puikus būdas gerai praleisti laiką, žvelgiant iš vadovo pozicijos, tai gali reikšti daug daugiau.

Vienas iš pagrindinių dalykų, dėl kurio komandos formavimo renginiai yra reikalingi, tai kolegų stipriųjų ir silpnųjų pusių atskleidimas. Nors gali pasirodyti, kad komandinės užduotys yra tik žaidimas, jų metu vadovas gali stebėti, į kokias roles darbuotojai įsijaučia būdami tos komandos dalimi. Tokiu būdu puikiai atsiskleidžia, kurie kolegos yra labiau linkę vadovauti ir siekia bendro tikslo, kurie linkę klausytis, o kurie visada pasiruošę veiksmui. Toks kolegų pažinimas neformalioje aplinkoje gali leisti geriau suprasti, kaip komunikuoti ir kokias užduotis paskirstyti kolegoms, kad jie jaustųsi patenkinti ir įvertinti.

Kitas aspektas, kurį galima puikiai įvertinti komandos formavimo metu, yra kolegų gebėjimas įveikti problemas. Pavyzdžiui, jei dalyvaujama laivų regatoje, atsiskleidžia puiki galimybė įvertinti kolegų gebėjimą spręsti iškilusius iššūkius ir pateikti jiems sprendimo būdus. Itin naudinga stebėti problemų sprendimo nuoseklumą, kadangi tokiu būdu galima išsiaiškinti ir ko labiausiai kolegoms trūksta. Galbūt vieniems prasčiau sekasi susikoncentruoti, gal kiti yra visiškai neatidūs detalėms, treti galbūt itin jautrūs ar emocionalūs ir pan. Toks kolegų analizavimas žaidimų metu leidžia netiesiogiai įvertinti, kokie galimi iššūkiai laukia bendraujant su jais ne tik neoficialioje aplinkoje. Tai, žinoma, praverčia ir būnant ofise, galvojant įmonės veiklos pagerinimo strategiją ar tiesiog susiduriant su sunkumais.

Dar viena ypatybė, nusakanti komandos formavimo svarbą ir reikalingumą, yra kolegų kūrybiškumo patikrinimas. Bet kokiose rungtyse ar kliūtyse, kurias reikia įveikti, komandoms dažniausiai reikia prisitaikyti prie netikėtų aplinkybių ir staigiai sugalvoti būdus, kaip tas kliūtis įveikti. Tai gali būti galvosūkis ar šarados, įmonės „olimpinės žaidynės”. Iš to galima spręsti apie kolegų lankstumą ir prisitaikymą prie aplinkybių, apie jų norą įkvėpti kitus ir pasidalinti savo idėjomis. Taip pat daug galima pasakyti ir apie kolegų drąsą, kadangi tikrai ne kiekvienam pavyksta garsiai ir aiškiai dėstyti savo mintis girdint vadovui bei kitiems kolegoms.

Taip pat būtina paminėti, kad „teambuildingas“ skatina pasitikėjimą vienas kitu. Kai artimiau susipažįstame ir kartu dalyvaujame bendroje veikloje, galime „pasitikrinti“, su kuriuo žmogumi lengviau randame bendrą kalbą, su kuriuo mums puikiai sekasi bendrauti ir nereikia veidmainiauti, su kuriuo jaučiamės atsipalaidavę ir nejaučiame tikslo, kažką vaidinti ar apsimetinėti. Po to paprasčiau ir biure, nes lengviau jaučiame, kokiame lygmenyje gali vykti bendradarbiavimas, t.y. kada galima pajuokauti, „patraukti per dantį“, gal pasidalinti kokiu patarimu – žinant, jog asmuo, su kuriuo bendraujame, tikrai neįsižeis ir nepriims to asmeniškai. Tai labiausiai jaučiama, kai įprastai vadovas palaiko šaltesnį ryšį su kolegomis, tačiau po smagių pramogų drauge ne darbo aplinkoje, visi jaučiasi lyg būdami „on the same page“.

Dar svarbu paminėti ir tai, kad jau įvykus komandos formavimui, yra lengviau palaikyti jaukią, be dramų ir paskalų, draugišką darbinę aplinką. Geras sutarimas su vadovu ir bendros kalbos suradimas su kolegomis veda prie puikių rezultatų ir motyvacijos stengtis. Tai skatina kolegas ilgiau pasilikti tose pačiose darbo pozicijose, taip užsitarnaujant progą būti paaukštintam ir susilaukti pripažinimo. Reikėtų nepamiršti ir to, kad “teambuildingų” metu galima turiningai ir kokybiškai praleisti laiką tik su savo vadovu ir taip užtikrinti jo pasitikėjimą mumis, tuo pačiu tai būdas tapti labiau matomiems. Kad ir kaip dauguma žmonių drovisi ir nenori būti pastebėti, norint būti paaukštintam pareigose ir būti pripažintam, dažnai reikia gebėti apginti savo nuomonę, garsiai reikšti savo idėjas ir puikiai sutarti su savo vadovu.

Na, ir, žinoma, vienas iš pagrindinių dalykų, kodėl apskritai komandos formavimo renginiai yra organizuojami, tai – aktyvus poilsis ir susipažinimas tarpusavyje. Juk mums, žmonėms, kaip socialioms būtybėms, socialiniai ryšiai tiesiog būtini. Todėl po visų ribojimų, įmonės organizuojamos veiklos yra vienos iš pagrindinių dalykų, kurios itin praskaidrina šiuolaikinius žmonių gyvenimus. Jei atvirai, kartais net nėra taip svarbu, ką veikti ir kur vykti. Viskas sukoncentruota į komunikacinį kanalą, kuris jungia kartu dirbančius žmones.

„Renginių metu galima pasidalinti pomėgiais ir interesais, susipažinti su kolegų antrosiomis pusėmis ir taip susidaryti įspūdį apie kolegas ne tik iš darbinės, bet ir iš socialinės perspektyvos, – sako įmonių renginių organizatorius Šarūnas iš BonusEvents.lt agentūros. Tad dažnai formalioje aplinkoje gyvai susidraugavę kolegos daug lengviau sutinka kartu vykdyti bendras užduotis, lengviau komunikuoja tarpusavyje ir gali paprasčiau priimti konstruktyvią kritiką apie jų darbo kokybę“.

Taigi, organizuoti komandų formavimo renginius yra tikrai labai svarbu, ypač, jei vadovas nori palaikyti glaudesnį ryšį su kolektyvu. Ir atvirkščiai – išsigryninti kolegų stipriąsias ir silpnąsias puses, patikrinti jų problemų sprendimo įgūdžius, kūrybiškumą ir išsiaiškinti bendravimo ribas. Taip pat tokių renginių pagalba atsiveria galimybės pakilti karjeros laiptais. Visa tai padeda efektyviau vykdyti įmonės veiklą, greičiau atlikti paskirtas užduotis, ir lengviau susibendrauti tiek formalioje, tiek neformalioje aplinkoje. Jei komanda, dalyvaudama rungtyse ir įveikdama kliūtis yra stipri, tuomet tokia išliks ir darbe, kai teks susidurti su įvairiais sunkumais.