Sutelkus dėmesį – tik 20 minučių
Vidutinis darbuotojas per aštuonias darbo valandas ne tik dirba, bet ir atlieka daugybę pašalinių dalykų: valgo, bendrauja su kolegomis ar skaito naujienas, rašo businessinsider.com.
Psichologai yra nustatę, kad smegenys per vieną kartą nesugeba susitelkti ties užduotimis daugiau kaip kelias valandas.
Kai kurios bendrovės jau pradėjo koreguoti darbo trukmę, kad maksimaliai padidintų savo darbuotojų produktyvumą.
Kalbant tiksliau, nustatyta, kad per aštuonias darbo valandas vidutinis darbuotojas intensyviai dirba tik maždaug tris valandas – 2 valandas ir 53 minutes.
2016 metais Didžiojoje Britanijoje apklausus 1 989 biurų darbuotojus, paaiškėjo, kad likusį laiką jie tiesiog skaito naujienas, naršo socialiniuose tinkluose, valgo, bendrauja su kolegomis ne darbo reikalais, vaikšto parūkyti ir dairosi naujo darbo (į kurį, veikiausiai, atsineš tuos pačius įpročius).
Šis tyrimas aiškiai parodė, kad ilgos darbo valandos vargiai priverčia žmogų atlikti kuo daugiau darbų. Kai kurie tyrimai yra nustatę, jog žmogus išlaikyti sutelktą dėmesį sugeba tik maždaug 20 minučių. Viena studija parodė dar blogiau: žmonėms sunkiai sekėsi vienai užduočiai skirti daugiau kaip 10 sekundžių.
Artėjant darbo dienos pabaigai, darbuotojų produktyvumas nebedidėja ir net pradeda smukti, teigė darbo psichologijos ekspertas K. Andersas Ericssonas.
„Jei spausite žmones dirbti ilgiau, negu jie gali maksimaliai susikoncentruoti, labai tikėtina, kad paskatinsite juos įgyti kai kurių blogų įpročių“, – 2016 metais leidiniui „Business Insider“ sakė K. A. Ericssonas.
K. A. Ericssonas yra bene garsiausias žinovas, kaip tapti ekspertu. Jis studijavo pačius sėkmingiausius žmones pasaulyje ir analizavo, kas konkrečiai padėjo jiems iškilti.
Paaiškėjo, kad įsitikinimas, jog tobulybė pasiekiama praktikuojantis, yra teisingas, tačiau tik tuo atveju, jei žmonės dalyvauja veikloje, kuri vadinama „sąmoninga praktika“. Ekspertai valandų valandomis nerymo šalia savo orlaivių modelių, nustatė K. A. Ericssonas. Jie skiria per dieną kelias valandas, kad pasistengtų patobulinti savo orlaivį, o tada sustoja.
Nuo 40 iki 32 valandų
Tas pats psichologinis principas, pagrindžiantis sąmoningą praktiką, galioja ir atliekant tokias kasdienes užduotis kaip ataskaitų rašymas ar skaičiavimo lentelių pildymas. Abiem atvejais smegenys disponuoja ribotu kiekiu kognityvinių išteklių, kuriuos gali skirti produktyvioms ir kūrybiškoms mintims.
Žmonės, kurie yra verčiami peržengti savo produktyvumo ribas, rizikuoja įgauti blogų įpročių, kurie gali užvaldyti ir darbingiausias jų valandas, sakė K. A. Ericssonas. Po pietų socialiniame tinkle „Facebook“ ilgokai lindėjusiam darbuotojai gali pasirodyti nieko bloga, jeigu jis prie jo prisijungs ir iš ryto.
Kai kurios bendrovės jau pradėjo trumpinti darbo savaitę, bet ne darbo dieną. Užuot prašiusios darbuotojų dirbti penkias darbo dienas po aštuonias valandas, jos perėjo prie keturių darbo dienų po aštuonias valandas.
Technologijų mokymo įmonės „Treehouse“ generalinis direktorius Ryanas Carsonas pastebėjo, kad jo darbuotojai tapo laimingesni ir produktyvesni, kai dar 2006 metais jis įvedė 32 darbo valandų savaitę. R. Carsono vadovavimo šerdį sudaro įsitikinimas, kad versti žmones dirbti po 40 valandų per savaitę yra beveik nehumaniška, teigė jis leidiniui „Atlantic“ 2015 metais.
„Tai nereiškia, kad jūs turėsite daugiau laiko šeimai, daugiau laiko žaidimams ar mažiau dirbsite – tai reiškia, kad jūsų gyvenimas apskritai bus labiau subalansuotas, – sakė jis. – Mes absurdiškai gerai rūpinamės žmonėmis, nes manome, kad taip elgtis yra teisinga“.
Tačiau tyrimai rodo, kad protingiau būtų dirbti ne keturias dienas po aštuonias valandas, bet penkias dienas po šešias darbo valandas.