Tyrimas buvo aprašytas Melburno universiteto leidinyje „Worker Paper“. Jame dalyvavo 3 000 vyrų iš 3 500 moterų iš Australijos. Jų paprašė atlikti kognityvinių testų, paskui analizavo jų darbo įpročius. Paaiškėjo, kad geriausi rezultatai buvo dirbančių 25 valandas per savaitę. Dirbant 55 valandas per savaitę, rezultatai buvo prastesni nei pensininkų ar bedarbių tyrimo dalyvių.
Vienas iš trijų tyrimo autorių – profesorius Colinas McKenzie‘is iš Keio universiteto Japonijoje sakė leidiniui „Times“:
„Daugelis šalių ketina padidinti pensinį amžių ir atidėti laiką, kai žmonėms pradedama mokėti pensija. Tai reiškia, kad daugiau vyresnio amžiaus žmonių dirbs. Intelektualinio stimuliavimo laipsnis gali priklausyti nuo darbo valandų. Darbas – tarsi lazda su dviem galais. Viena vertus, jis stimuliuoja smegenis, kita vertus, ilgos darbo valandos gali sukelti silpnumą, stresą, taigi galimai pakenkti kognityvinėms funkcijoms.
Norime pabrėžti, kad skirtingos darbo valandos – svarbu, siekiant palaikyti kognityvinį funkcionavimą, sulaukus vidutinio ir vyresnio amžiaus. Tai reiškia, kad siekiant kognityvinių gebėjimų produktyvumo, vidutinio amžiaus ir vyresniems žmonėms būtų į naudą dirbti ne visą dieną.“
Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje norima pavėlinti pensinį amžių. Šiuo metu gimusieji 1989 m. metais pradės gauti pensiją, sulaukę 68 m.
Šalies vyriausybė ketina kas penkerius metus peržiūrėti pensijų amžių, nes gana daug žmonių, sulaukę pensinio amžiaus – 65 m., vis dar dirba savo noru arba dėl sunkios finansinės padėties.