Tyrimo rezultatai iškalbingi – kai tai perskaitysite, daugiau niekada nebenorėsite dirbti viršvalandžių

Labai ilgos darbo dienos kasmet tampa šimtų tūkstančių žmonių mirties priežastimi, skelbiama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje. Tai – pirmas tokio pobūdžio tyrimas, jį atliko Tarptautinė darbo organizacija (TDO).

Ataskaitoje rašoma, kad 2016 m. nuo insultų ir infarktų, kilusių bent iš dalies dėl įtempto darbo grafiko, pasaulyje mirė 745 tūkst. žmonių. Sudėtingiausia situacija pastebina Pietryčių Azijoje (čia didžiausia šalis – Indija) ir Vakarų Indijos ir Ramiojo vandenyno regione (pagal PSO klasifikaciją jam priklauso Kinija). Tyrimų duomenimis, nuo 2000 m. tokių mirčių padaugėjo 29 proc., rašoma delfi.ee.

Trys ketvirtadaliai mirusių – vidutinio ir vyresnio amžiaus vyrai. Daugeliu atvejų mirtis ištikdavo žmogui išėjus į pensiją, bet tyrimai parodė, kad negrąžinami sveikatos sutrikimai jau buvo pasireiškę darbingu gyvenimo laikotarpiu, o jų priežastis – stresas ir nuovargis.

Tyrimas neaprėpia koronaviruso pandemijos laikotarpio, tačiau PSO ekspertai įsitikinę, kad jis tik pasunkino situaciją.

Ilga darbo diena didina mirčių nuo insulto ir infarkto riziką

(2000–2016 m. laikotarpio duomenys iš 194 šalių)

* 2016 m. 488 mln. žmonių dirbo daugiau nei 55 val. per savaitę.

* 35 proc. padidėjo insulto rizika tiems, kurie dirba ilgiau nei 55 val. per savaitę.

* 754 194 mirtys susijusios su ilga darbo diena.

* 42 proc. padidėjo mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika dėl ilgos darbo dienos.

* 17 proc. padidėjo rizika mirti nuo išeminės širdies ligos tiems, kurie dirba ilgiau nei 55 val. per savaitę.

Surinkti duomenys rodo, kad tuo atveju, jei žmogus dirba 55 val. per savaitę ar ilgiau, insulto rizika didėja 35 proc., o infarkto – 17 proc., lyginant su 35–40 val. darbo savaite. O žmonių, kuriems tenka dirbti ilgiau nei 40 val. per savaitę, skaičius didėja ir dabar jie sudaro 9 proc. planetos gyventojų, rašo PSO.

„Nebesėdžiu visą dieną „zoom“ platformoje“

Balandį socialiniame tinklalapyje „LinkedIn“ pasirodė 45 m. Jonathano Frosticko įrašas, kuris plačiai pasklido ir po kitas platformas. Savo įraše J. Frostickas aprašė pirmą signalą, kuris signalizavo jam, kad per daug dirba.

Vyriškis – programuotojas HSBC banke. Vieną sekmadienį jis atsisėdo prie stalo namuose, norėdamas pasiruošti ateinančiai savaitei, tik staiga pajuto diegimą krūtinėje, pulsavimą gerklėje ir rankose. Jam pasidarė sunku kvėpuoti. „Žmona iškvietė greitąją“, – pasakojo J. Frostickas. Jį ištiko infarktas. Pasveikęs jis nusprendė kardinaliai persvarstyti savo požiūrį į darbą. „Nebesėdžiu visą dieną „zoom“ platformoje“, – sakė jis.

Vyriškio istorija rezonavo daugeliui socialinių tinklų vartotojų. Daugelis parašė, kiek daug tenka dirbti darbe ir kaip tai veikia sveikatą.

Ir nors J. Frostickas nerašė, kad dėl ilgų darbo valandų kaltina darbdavius, daugelio nuomonė kitokia. „Kompanijos stengiasi viską išspausti iš žmonių, negalvodamos apie jų savijautą“, – komentavo vienas žmogus.

HSBC banko atstovai pranešė linkintys J. Frostickui kuo greičiau pasveikti. „Mes suvokiame, kokia svarbi sveikata ir mūsų personalo gerovė bei balanso tarp darbo ir asmeninio gyvenimo paisymas, – rašė bankas. – Pastaraisiais metais dėl to dedame dar daugiau pastangų. Platus atgarsis visuomenėje [į J. Frosticko atvejį] parodė, kad žmonės susirūpinę, ir mes raginame visus rūpintis savo sveikata ir gerove.“

Koronaviruso pandemijos įtaka

PSO ekspertų teigimu, tie, kurie per pandemiją neteko darbo, ėmė dar daugiau dirbti. Tai susiję ir su tuo, kad žmonės perėjo prie darbo iš namų, todėl neretai per ilgai užsisėdima prie kompiuterio.

„Turime duomenų, patvirtinančių, kad nacionalinių izoliacijų, užsidarymo metu darbo diena vidutiniškai pailgėjo 10 proc., teigia PSO darbuotojas Frankas Pega.

Organizacijos ataskaitoje taip pat skelbiama, kad ilgos darbo valandos tampa trečdalio visų ligų, susijusių su darbo sąlygomis, priežastimi.

Tyrėjų nuomone, tai lemia dvi priežastys. Pirma – organizmo reakcija į stresą, antra – ta, kad žmogus, užsisėdėjęs prie darbo, pradeda daugiau rūkyti, valgyti nesveiką maistą, mažiau juda, neišsimiega, norėdamas atsipalaiduoti ima vartoti alkoholio.

Britanijos Nacionalinio statistiko biuro duomenimis, pandemijos periodu dirbusieji iš namų vidutiniškai dirbdavo 6 valandomis per savaitę daugiau, negaudami už tai užmokesčio. Tie, kurie toliau vaikščiojo į darbą, „padovanodavo“ darbdaviui 3,6 val. per savaitę.

PSO ragina darbdavius atidžiai perskaityti ataskaitą ir įvertinti riziką savo darbuotojams.

Darbo valandų ribojimas netgi gali būti naudingas darbdaviams, nes per trumpesnį laikotarpį personalo efektyvumas gali tik padidėti, mano F. Pega.