Ar žinote, kurie darbuotojai patiria daugiausia streso?

Mūsų pasaulyje labai daug streso, ir kai kurie darbai, kuriuos dirba drąsūs žmonės, atspindi šį didelį streso lygį. Nenuostabu, kad į daugiausiai stresą keliančių profesijų sąrašą įtrauktos tokios profesijos, kaip kariškio, policijos pareigūno, ugniagesio ar lėktuvo piloto – dėl didelės atsakomybės už žmones, kasdien potencialiai kylančio pavojaus gyvybei. Tačiau įdomu tai, kad į CareerCast.com paskelbtų „Labiausiai stresinių 2019 m. darbų“ sąrašą pakliuvo ir profesijos, susijusios su komunikacija ir žiniasklaida.

Pavyzdžiui, 8 sąrašo vietoje atsidūrė „viešųjų ryšių vadovas“.

Tyrimo duomenimis 78 proc. respondentų stresą darbe įvertino sepyniais ar daugiau balų (dešimties balų skalėje) – tai nemažas pokytis nuo 2017 m. „CareerCast“ tyrimo, kuriame darbe patiriamą stresą sepyniais ar daugiau balų įvertino 69 proc. respondentų.

Didžiausią stresą sukeliantys veiksniai 2019 m. apklausoje: būtinybė laikytis terminų (38 proc. respondentų), augimo potencialas (14 proc.) ir bendravimas su klientais arba visuomene (14 proc.). Tai paaiškina, kodėl darbai komunikacijos ir žiniasklaidos srityje laikomi keliančiais stresą.

Žiniasklaidą apėmus melagingų pranešimų epidemijai ir dabartinei JAV admistracijai paskelbus, kad žiniasklaida yra „žmonių priešas“, 5-oje ir 7-oje labiausiai stresinių profesijų sąrašo vietoje atsidūrė, atitinkamai, „transliuotojas“ ir „naujienų reporteris“.

Komunikacijos srityje „renginių koordinatorius“ atsidūrė 6-oje dešimtuko vietoje, o „korporatyvinių reikalų vadovas“ – devintoje vietoje.

„Streso lygis darbe gali paskatinti darbuotojus keisti karjeros kryptį. Nustatėme, kad yra darbų, kuriuose streso mažiau – tai medicinos įrašų technikas, operacijų tyrimų analitikas ir masažuotojas. Jie galėtų būti geras orientyras tiems, kas ieško ramesnio darbo“, – sako „CareerCast“ internetinio turinio redaktorius Kyle‘as Kensingas.

„Vis dėlto yra žmonių, kuriems patinka kasdienė įtampa, būdinga stresinėms profesijoms, jie yra linkę rizikuoti savo gyvybe – tokie žmonės gali rinktis stresinius darbus, pavyzdžiui, ugniagesio ar policijos pareigūno, – pridūrė jis. – Vis dėlto nėra tokio darbo, kuriame apskritai nebūtų streso, tik jo lygis skiriasi. Į tai ir galima atsižvelgti renkantis profesiją. “

JAV Darbo statistikos biuro duomenimis, vidutinis 25–54 m. amerikietis darbe praleidžia 40,3 val. per savaitę. Tai apytikriai ketvirtadalis visos savaitės, trečdalis viso būdravimo laiko (jei naktį vidutiniškai miegame septynias valandas). Įtraukus laiką, kurį praleidžiame keliaudami į darbą ir iš jo, darbui skirtas laikas dar išauga. Tai reiškia, kad darbas užima didelę mūsų gyvenimo dalį, tad jei darbe patiriame daug streso, visas mūsų gyvenimas persmelktas streso.

Tyrimo išvados gautos įvertinus 11 stresą didinančių veiksnių, įskaitant griežtus terminus, pavojus, fizinius reikalavimus ir viešą bendravimą.