Darbo atsisakyti gali ir dėl rajono
„Daroma viskas, kad darbuotojai jaustųsi komfortiškai, jiems nestigtų įkvėpimo, o laikas darbe būtų malonus. Įsisąmoninama paprasta tiesa – įmonės rezultatai priklauso nuo kiekvieno darbuotojo, todėl į jo patogumą investuoti būtina“, – pastebi nekilnojamojo turto konsultacijų įmonės „Solid Real Advisors“ partneris Aurimas Astramskas.
Anot jo, ypač svarbiu veiksniu įmonėms renkantis biuro vietą išlieka jo vieta mieste. Jį dažniausiai lemia noras išvengti kasmet didėjančių transporto spūsčių ir šalia darbo turėti platų pramogų bei poilsio vietų pasirinkimą, todėl patraukliausios – centrinės arba gerą susisiekimą suteikiančios miesto vietos.
A. Astramskas pažymi, kad paklausiausių vietų, kuriuose esantys biurai labiausiai vilioja darbuotojus, Vilniuje yra keletas. Pirmiausia – tarp Konstitucijos pr. ir Lvovo g. susiformavęs centrinis verslo rajonas, pastaruoju metu besiplečiantis link prekybos centro „Panorama“. Patraukliais darbuotojams yra ir buvusio „Žalgirio“ stadiono vietoje vystomi NT objektai, taip pat Pilaitės pr. statomi biurai. Po Vakarinio aplinkkelio rekonstrukcijos ši Pilaitės dalis tapo itin patogi kurtis įmonėms dėl gero susisiekimo su miesto centru.
„Puikia socialine infrastruktūra garsėjantis sostinės Naujamiestis taip pat neblogai tenkina darbuotojų poreikius. Čia pastaraisiais metais nemažai pramoninių teritorijų sėkmingai paverčiamos verslo ir gyvenamosiomis patalpomis“, – sako A. Astramskas. Jis pažymi, kad dėl gausiai šiuo metu vykdomų ir naujai suplanuotų būsto projektų sparčiai auga ir sostinės stoties rajono patrauklumas. Planuojama geležinkelio stoties ir aplinkinių teritorijų rekonstrukcija gali išjudinti aplinkinių teritorijų plėtrą.
„Situaciją Kaune keičia sparčiai plėtojami nauji biurų kompleksai, tokie kaip „Kauno dokas“, „Arka“, BLC verslo centras. Galima prognozuoti, kad vis dažniau į šį miestą ateinantys investuotojai didins konkurenciją dėl darbuotojų ir kilstels biurų kokybės katelę.
Viena patraukliausių Kauno vietų darbuotojams yra šalia Nemuno salos besiformuojantis ir nuolat plečiamas centrinis verslo rajonas, taip pat palei Neries krantinę Jonavos g. kylantys pastatai. Laikui bėgant turėtų atgimti ir Kauno Naujamiestis, kurio sovietinės gamyklos bus konvertuojamos į šiuolaikiškus biurų projektus“, – teigia A. Astramskas.
Naujausiais skaičiavimais, per 2018 m. Vilniuje buvo baigti vystyti šeši verslo centrai, dėl kurių sostinės biurų rinka pasipildė apie 50 tūkst. kv. metrų. Planuojama, kad dar per dešimt naujų biurų centrų mieste bus baigta statyti šiais metais. 2019-ieji bus rekordiniai metai kalbant apie Kauno biurų pasiūlą, kuri ūgtels 60 tūkst. kv. metrų. Praėjusiais metais laikinojoje sostinėje verslininkams buvo pastatyta 40 tūkst. kv. metrų biurų patalpų.
Pakilus nuo kompiuterio – kilnoti svarmenų
Be augančio dėmesio pastato vietai, įmonės vis didesnius pajėgumus meta ir biurų erdvės įrengimui. Tokie biuro atributai kaip kambariai poilsiui, tylos zonos ar erdvios virtuvės dirbančiųjų verslo centruose nebestebina. Šiuo metu potencialūs darbuotojai dažnai jau viliojami vadinamosiomis keičiamomis darbo vietomis, privačiomis erdvėmis ir net atskiromis sporto salėmis.
Viena iš tokius sprendimus įdiegusių bendrovių – „Danske Bank“. Pasak grupės IT paslaugų centro patirčių valdymo vadovo Nerijaus Petrausko, dirbusio planuojant biurą UNIQ verslo centre Vilniuje, darbuotojai pastangas kurti visiems patogią darbo vietą pastebi ir vertina.
„Planuodami patalpas koncentravomės į tris pagrindinius kriterijus. Pirmiausia, kūrėme biurą, laikydamiesi koncepcijos „Jauku kaip namie“. Tai padėjo sukurti vidaus interjere panaudotos natūralios medžiagos, minkšti baldai, kiliminė danga, taip pat poilsio kambariai, žaidimų erdvės. Antra, pačiam darbuotojui suteikiama galimybė pasirinkti privatumo lygį. Tam be darbo vietų atviroje biuro erdvėje sukurtos ir privačios zonos, jei darbuotojui reikia labiau susikaupti ar netrukdomai pasikalbėti telefonu“, – pasakoja N. Petrauskas.
Trečiasis kriterijus – darbuotojų laiko taupymas. Tam pastate specialiai „Danske“ darbuotojams įrengta valgykla ir sporto klubas. N. Petrausko teigimu, pavalgyti pastato valgykloje galima per 15-20 minučių, o lankydami vietinę sporto salę darbuotojai išvengia kamščių, pasitaikančių vykstant sportuoti kitur.
„Reguliariai tiriame visą žmonių buvimo darbe patirtį: nuo atvykimo į biurą iki išvykimo iš jo. Geri vertinimai Lietuvoje pastebimi ir „Danske Bank“ grupės mastu. Vilniuje esantys banko biurai vertinami kaip pavyzdiniai ir vieni geriausių iš visų grupės šalių“, – teigia banko IT paslaugų centro atstovas. Prieš keletą mėnesių vienas iš banko pastatų, „DC Pier“, pateko į geriausių pasaulio biurų sąrašą, užimdamas 7 vietą.
Pasiūlo ir kino teatrą
Didėjantį bendrovių norą biure kurti jaukumą pastebi ir biurų baldų gamintojai bei pardavėjai. Bendrovės „Narbutas ir Co“ vadovas Vilius Gudavičius sako, kad pastaruoju metu ypač daug dėmesio skiriama poilsio, pasitarimų ir valgomojo erdvėms. Jos tapo neatsiejama biuro dalimi.
„Be to, vis dažniau darbuotojai neturi sau priskirtų darbo vietų, yra net skatinami dirbti iš namų, ar sėdėdami ne prie darbo stalo, o ant patogios sofos. Pastovių darbo vietų nebuvimas skatina galvoti apie tai, kur darbuotojai galėtų pasidėti savo daiktus. Dėl to atsirado nemažai išmaniųjų sprendimų, pavyzdžiui, daiktadėžių, kurias atsirakinti galima suvedus kodą ar prilietus darbinę kortelę. Dažnas biuras prieš dešimtmetį susidėjo tik iš stalo, kėdės ir spintelės, o dabar konkuruojama išskirtinumu – nestandartiniais baldais, sūpynėmis, kamuoliais, žaidimo zonomis, kartais net vaikų kambariais ir kino teatru“, – biurų skirtumus anksčiau ir dabar vardija V. Gudavičius.
Apžvelgdamas šiuolaikinių darbo vietų tendencijas, „Narbutas ir Co“ vadovas išskiria ir jų ergonomiškumą bei dinamiškumą. Biurus įrenginėjantys verslininkai vis dažniau investuoja į kilnojamo aukščio stalus, patogias kėdes, komplektuojamas su išmaniais sprendimais.
„Darbuotojai linkę ne tik stovėti ir sėdėti prie savo darbo vietų, bet ir migruoti po biuro erdvę. Todėl dažnas mūsų klientų biuras neapsieina be nestandartinių minkštų biuro erdvių susitikimams ir poilsiui“, – apibendrina V. Gudavičius.