Laidoje „Boso valanda“ vadovų konsultantas Saulius Jovaišas apie mediaciją kalbasi su Egidijumi Langiu – teisininku, advokatu, advokatų profesinės bendrijos „Avcad“ partneriu, Mykolo Riomerio universiteto lektoriumi. Egidijus mano, kad egzistuoja žmogaus įprotis nugalėti, nes visi kažkur eina ir kažko siekia, tad natūralu, kad kiekvienas žmogus nori būti geriausias savo srityje. O mediaciją jis aiškina, kaip alternatyvų ginčų sprendimo būdą.
– Nugalėti nori visi. Tačiau vis dėlto labiausiai nugalėti sekasi tiems, kurie moka nugalėti. Į teisininkus žmonės kreipiasi tuomet, kai nusprendžia laimėti bet kokiomis sąlygomis. Kažkas nori laimėti, siekdamas, kad kitas pralaimėtų. Kaip suprasti terminą „mediacija“?
– Tai tiesiog alternatyva mūsų pamėgtam teismui. Alternatyvus ginčų sprendimo būdas, padedant trečiajam asmeniui. Tipinis variantas: sėdi dvi ginčo šalys, kurios derybų pagalba nesugeba priimti kompromisinio varianto dėl savo būdo, dėl negebėjimo ar ne noro išgirsti, klausyti pastovių replikų, kurios griauna tą derybų idėją.
Kai atsiranda dar trečias tarpinis asmuo, padedantis toms ginčo šalims nusiraminti, koncentruotis labiau į interesus, į tai, ko žmonėms reikia, o ne į pozicijas – tai vadinama mediacija. Nes pozicijas mes visi turim. Tačiau retai išgirstame tai, ko mums reikia, ir net negalime paaiškinti, kodėl mums to reikia. Kai bus atsakymas „kodėl“, bus šiek tiek paprasčiau.
– Mes dažnai laidose kalbame apie motyvus, ir kartu su vadovais bei specialistais ieškome resursų, kaip išspręsti įvairias problemas, kurios leistų padidinti savo vertę. Kada mediacija pasiteisina labiausiai ir kur ji veikia?
– Mediacija, kaip tokia, veikia šeimos ginčuose, verslo ginčuose, darbo ginčuose. Tokiose srityse, kuriose vyksta emociniai ginčai. Net ir versle pinigai vis dažniau tampa antraeilis dalykas. Pinigai – sėkmės rezultatas, kai tu dirbi, dirbi ir uždirbi. Tačiau, kad uždirbtum tuos pinigus, reikia laiko ir tas laikas visiems labai brangus.
Tarkim, dėl skolos galima sėdėti teisme, tai kainuoja, bet tie pinigai uždirbami. O laikas įgauna kitą prasmę, jei imsime statybų verslo pavyzdį, kilęs ginčas sustabdo visą procesą. Ir tai daug kainuoja, nes už neatliktus darbus negaunami pinigai.
Kai kuriais atvejais tereikia žmogaus iš šono, ir abi pusės išsako savo nepasitenkinimą. Kartais tiesiog reikia pasikalbėti.
Versle kompetentingi asmenys, kaip vadovai, akcininkai ir kiti, ne visada žino tuos tiesioginius konfliktus, kas ten su kuo vyksta. Kartais tiesiog ateina ataskaita – šitas skolingas, nesigilinam, duodu į teismą. O juk galima elementarius dalykus sužiūrėt.
Lygiai taip pat skolų bylos. Elementari skola, ją prisiteisti labai lengva, visi teismai priteis, jei visi dokumentai yra, bet ką vėliau daryt su išieškojimu, kai nėra iš ko. Daug kitų sprendimo variantų yra, kurių žmonės kartais net neapsvarsto.
– Mediacija skamba kaip koks psichologinis tarpininkavimas, kuris vyksta kaip terapija šeimose. Ir tai yra apie būdą, kaip nuleisti emocijas, nuleisti konfliktą iš emocinio į faktinį lygmenį. Tada atsiranda pragmatiškumas, atsiranda sveikas protas. Vadovai kiekvieną dieną susiduria su emociniais konfliktais, kur atbėga vienas darbuotojas ir sako, kad kažkas kažko nepadarė. Vadovas griebiasi padėt vienam, paaiškėja, kad tas, kuriam bando padėt, neteisus. Koks būtų patarimas, kaip iš emocionalaus įtempto momento žmones perkelti į tą racionalų ir pragmatišką būvį?
– Mediacijoje žmonės dalyvauja patys, nebūtinai su atstovais. Tačiau atstovai dažniausiai padeda tarpininkauti. Yra labai populiarūs ir sudėtingi emociškai akcininkų ginčai: kažkada tie žmonės turėjo bendrus interesus, kūrė verslą, o vėliau dėl kažkokių priežasčių išsiskyrė.
Mediacija, visų pirma, padeda atriboti asmenį nuo problemos. Tarkime, jei man kažkoks žmogus labai nepatinka, tai nieks manęs neverčia su juo eiti gerti kavos, pietauti ar turėti verslą, tačiau yra problema, kurią reikia išspręsti. Tai reiktų tiesiog nusileisti iki to lygio – ir tai yra mediacija.
Yra mediatorius, leidžiantis kiekvienai iš šalių pasisakyti. Kartais, kai žmonės tarpusavyje nebendrauja, arba tiesiog rodo principus, tai atsiranda tokia tuštuma, kai kiekvienas turi savo poziciją, tačiau jos nėra išsakomos vienas kitam. Mediacija padeda tai išspręsti.
Antras dalykas, reikia pamiršti savo pozicijas. Skola, neatlikti darbai, tačiau ko mes norim, kaip mes galim pasiūlyti išspręsti šį klausimą. Jei netinka pasiūlytas variantas, reikia pasakyti, kodėl jis netinkamas ir pasiūlyti savo kontrvariantą, kuris gal bus tinkamas arba svarstytinas abiem pusėms.
Todėl toks „žaidimas“ mediacijos procese labai padeda išgrynint pozicijas. Jeigu yra pasiūlymas ir išgryninę matome, kad jis neveikia, einam prie kitų pasiūlymų, bet ir to nepaleidžiam. Yra pasiūlymai, ir mediatoriai turi dėlioti.
Kartais tikrai atrodo, kad žmonės yra nesutaikomi, tačiau niekas ir nesako, kad juos reikia sutaikyti. Svarbu atskirti asmenį nuo problemos, ir mediacijoje tai galima padaryti, ir tai iš tiesų veikia. Žinoma, jei problema bus išspręsta, tai ir santykiai minimaliai atsistatys. Nors sutaikymas kai kuriuose iš ginčų ir galėtų būti tikslas, bet tikrai ne visuose. Mano nuomone, tikslas yra, kaip atrasti problemą, kaip priversti žmones susėsti prie vieno stalo ir bendrauti.
– Tai ir yra problema – padaryt taip, kad dvi pusės susėstų. Modeliuoju situaciją: mes susitinkam prie kavos; aš tau sakau, jeigu jis pažiūrėtų į problemą, kaip suaugęs žmogus, jeigu jis matytų situaciją taip, jeigu jis suprastų, kur mūsų problema yra, tada viskas ir išsispręstų. Tačiau tegul jis padaro kažką, kad aš galėčiau su juo susėsti!
– Čia ir yra visa esmė. Žmogus nori, kad kažkas kažką padarytų, kad kitas kažkaip pažiūrėtų. Tačiau reikia sėsti ir daryti kartu. Tai, ką tu man dabar sakai, tu galėsi tiesiai pasakyt kitam žmogui: suprask mane, išgirsk mane, mes turime tokias problemas, mes jas taip sprendžiam, siūlom tokius variantus, turim tokį metodą. Bet apie visą tai reikia šnekėti.
Aišku, mediacija yra savanoriškas procesas, ir niekas negali priversti abiejų pusių sėsti prie vieno stalo. Net ir teisme, teisinės mediacijos atveju, teisėja pasiūlo arba skatina pabandyti. Dažnai teismo procesai būna ilgi dėl ekspertizių ir kitų dalykų, todėl teismas ir siūlo išbandyti mediaciją.
Lietuvoje nėra daug mediacijos atvejų: praėjusiais metais įvyko virš dviejų šimtų tūkstančių bylų, ir tik apie 500 mediacijos procesų. Verslui tai irgi yra naujiena.
– Versle mediacija yra daugelio atvejų sprendimas. Versle svarbiausi yra du dalykai: pragmatiškumas (naudos siekis) ir sveikas protas. Ir kai tu galvoji apie naudą ir galvoji naudodamasis sveiku protu, tau ateina supratimas, kad nebūtinai tu laimi, tik tuomet, jei kitas pralaimi. Tu gali laimėti, kai abudu laimi.
– Konkurencija yra natūralus procesas. Ir yra konkurencinė konfliktų sprendimo strategija. Tačiau yra ir kitas dalykas: kai konkuruodamas verslas žlugdo bet kokį santykį.
Verslo sėkmė yra ta, kad apskritai reikėtų keisti požiūrį į konfliktus ar ginčus.
– Mediacija iš esmės yra „win-win“, t. y. kad abi pusės laimėtų. Teoriškai mes visi tai žinome, ir žinome, kad „win-win“ situacijos yra geresnis sprendimas nei pralaimėjimas kažkam. Tačiau kaip vadovui, kuris siekia naudos ir naudojasi sveiku protu, išugdyti savyje šitą požiūrį, kad „win-win“ yra realiai naudingas ir kuriantis vertę dalykas?
Ir tai yra požiūrio, net švietėjiškumo klausimas. Verslo žmonėms, ypač vadovams, akcininkams, kurie priima tam tikrus sprendimus, reikia keisti vyraujantį požiūrį į konfliktą ar ginčą. Tam yra sutartys, konsultantai, susirašinėjimai elektroniniu paštu. Visada galima paskambinti, paklausti ir išsakyti savo pretenzijas. Siuntimas į teismus nieko nekeičia. Tiesiog reiktų labai adekvačiai įvertint tai, kas vyksta.
Ginčai visą laiką buvo ir bus. Ir mediacija nepadės visuose ginčuose. Yra ginčų, kur nereikia mediacijos, nes ten sudėtingi klausimai – teisės, emociniai ir kt. Tačiau visuomet galima pasinaudoti, juolab, kad teisminė mediacija nieko nekainuoja: nereikės niekam mokėti, kažko daryti, bet gal atsiras kažkokia tiesa.
Jeigu mes kalbame apie verslą, mes kalbame apie vertės kūrimą. Vertės visada atsiranda daugiau, kai vertę gauna abi pusės. Tiesiog taip jau yra, tokia loginė matematika versle.
Laidas „Boso valanda su S. Jovaišu“, videoseminarus, Sauliaus Jovaišo rekomenduojamus skaitinius ir verslo konsultantų įžvalgas galite stebėti socialiniuose tinkluose Facebook, Linkedin, o taip pat laidų įrašus Youtube ir Spotify „Boso valandos“ kanaluose.