Užimtumo tarnybos duomenimis rugpjūčio mėnesį Lietuvoje darbo neturėjo virš 235 tūkst. žmonių. Lyginat su praeitais metais bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyventojais padidėjo kiek daugiau nei pus šešto procento (2020 rugpjūtis – 13,7 %; 2019 birželis – 8,2 %). Tačiau didėjantis bedarbių skaičius savo piko dar tikrai nepasiekė, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Tarptautinės personalo valdymo ir atrankų kompanijos „Soprana Personnel International“ vadovė Diana Blažaitienė sako, kad tikrąją situaciją vertinti kol kas sunku: „Reali situacija paaiškės rudenį kai nuo paskutinių kompensacijų bei subsidijų gavimo bus praėję 3 mėnesiai ir darbdavių įsipareigojimas išlaikyti darbuotojus – nebegalios.“
Pakitęs požiūris į profesiją ir darbo sąlygas
Apie pokarantinius pokyčius darbo rinkoje byloja ne tik skaičiai, bet ir darbuotojų nuotaikos. Iki pandemijos ganėtinai svetimas buvęs nuotolinis darbas, po karantino kardinaliai pakeitė žmonių norus ir nuomones. Ekspertė sako, kad atsirado dalis žmonių, kuriuos pandemija pastūmėjo prie kardinalių karjeros pokyčių.
„Po karantino sujudo darbo rinka. Vieni per karantiną išbandė naują darbo ritmą iš namų ir darbas biure jiems atrodo nebepatrauklus, todėl ieško naujų galimybių, kur būtų galima dirbti lanksčiomis darbo sąlygomis. Kiti, pavyzdžiui, buvę prastovose, apskritai atprato dirbti bei turėjo daug laiko permąstyti savo karjerą, todėl nebenori grįžti į nemėgstamą darbą. Dar vienus paprasčiausiai atleido“, – teigia specialistė D. Blažaitienė.
Sudėtingiau jaunimui ir vyresniems žmonėms
Personalo atrankų specialistė pastebi, kad padidėjo kandidatų skaičius į mažiau kvalifikuotas pozicijas, pavyzdžiui, administraciją. Pastebimos ir tam tikros įdarbinimo tendencijos: „Dabar sunkiau darbą gauti vyresniems žmonėms, nes darbdaviai bijo rizikos. Nelengva ir tiems, kurie apskritai neturi patirties, arba jos turi mažai. Mažai patirties turintiems, dažniausiai jauniems žmonėms, dėl tų pačių pozicijų reikia „varžytis“ su patyrusiais ekspertais, kurių skaičius rinkoje yra padidėjęs šiuo metu. Pastarieji dažnai patrauklesni ne tik dėl turimos patirties, bet ir dėl to, kad dabar yra sunkiau įvedinėti naujus žmones, juos apmokyti, ypatingai tam tikrose pozicijose“, – teigia personalo atrankų ekspertė.
Nuotolinio darbo privalumai ir trūkumai
Reikėtų pasidžiaugti, kad didžioji dalis organizacijų nuotolinio darbo sistemą pavyko pritaikyti ir ji ateityje bus sėkmingai integruota į įprastą darbotvarkę.
„Per šį laikotarpį ne tik darbuotojai galėjo išbandyti tokį darbo būdą, bet ir įmonės savo galimybes ir darbo pritaikymą nuotoliui. Žmonės jau įprato prie to, todėl ateityje tikrai bus derinama proporcija, pavyzdžiui, dirbti keturias dienas biure ir bent kartą iš namų. Džiugu, kad kai kurios įmonės sugeba ne tik efektyviai organizuoti darbą, bet ir rengia nuotolinius mokymus, renginius, taip išlaikydamos tradicijas bei įmonės kultūrą“, – teigia D. Blažaitienė.
Dauguma didžiųjų organizacijų dėl saugumo sumetimų iki metų galo dirbs nuotoliniu būdu.
Nors darbas iš namų vertinamas labiau kaip teigiamas reiškinys, ilgainiui dirbant nuotoliniu būdu išryškėjo ir neigiami jo padariniai. Vis dažniau susiduriama ir su motyvacijos stoka bei darbuotojų neįsitraukimo problema. „Pastebime, kad ne visur nuotolinis darbas yra gerai organizuojamas, nes organizacijos neatrado būdų kaip efektyviai jį valdyti. Tada išryškėja ir kitos problemos – darbuotojai per daug atsipalaiduoja, stringa komandinis darbas, nesilaikoma terminų, kyla problemų su darbuotojų pasiekiamumu. Tokia situacijai esant lėtėja darbo progresas bei prastėja visos įmonės rezultatai“, – komentuoja atrankų ekspertė.