Brandūs kandidatai ieško darbo: kiek pagrįstos baimės, kad šie darbuotojai yra nelankstūs arba nori perimti vadžias į savo rankas

Patirtis, atrodytų, vienas kertinių elementų, lemiančių sėkmę siekiant išsvajotos pozicijos. Tačiau ar tikrai ne vieną patirties dešimtmetį sukaupę darbuotojai pasitinkami išskėstomis rankomis? Su kokiais stereotipais susiduria brandūs* kandidatai ir kokių iššūkių jiems kyla darbo rinkoje?

Įžvalgomis pranešime žiniasklaidai dalijasi HRIZER skilties Bendruomenė ekspertė, karjeros konsultantė ir koučingo specialistė Ariadna Žilevičienė.

Darbdaviai nuogąstauja, kad brandūs kandidatai stokos lankstumo ir iniciatyvos: sudėtingiau adaptuosis ir dirbs lėčiau, nenorės aktyviai investuoti į profesinį tobulėjimą ir žiūrės į nuolatinio mokymosi poreikį kaip į papildomą krūvį, galimai tam netgi priešinsis. Tačiau pasigirsta ir visai priešingų nuomonių: baiminamasi, kad tokie kandidatai mėgins perimti vadžias į savo rankas (dažnai nesąmoningai ar iš įpročio), ir tai kelia nerimą jauniems arba savimi mažiau pasitikintiems vadovams.

„Pačių kandidatų stereotipinis mąstymas neretai pasireiškia žemesniu savęs vertinimu: „nesusitvarkysiu su naujomis programomis / sistemomis“, „privelsiu klaidų“, „mano anglų kalba per silpna“, „visgi amžius darbo paieškoje yra kliūtis“ (ir tai iš dalies tiesa), kartais – kitų menkinimu kaip gynybos reakcija: „mergaitės-atrankistės nieko nesupranta“, „vadovavau A, o tie B ne mano lygio“, „aš už tiek nedirbsiu“ ir t.t. Šios priežastys paskatina darbdavius rinktis kitus, dažnai mažesnę patirtį turinčius, jaunesnius specialistus“, – pastebi karjeros konsultantė ir koučingo specialistė Ariadna Žilevičienė.

Darbo paieškas apsunkina ir tai, kad brandiems kandidatams sunku apie save kalbėti pozityviai, „parduodančiai“. Ekspertinių žinių sukaupęs darbuotojas nemato savo nuopelnų, pasiekimų, o patirtį apibendrina žodžiais „tiesiog dariau, ką reikėjo daryti“; ką jau ir kalbėti apie sąmoningą karjeros planavimą arba strateginį asmeninio prekės ženklo formavimą. Po pirmų nesėkmių (neretai dėl užkeltų lūkesčių itin greitai įsidarbinti) nuleidžia rankas, sunkiai išgyvena atrankų specialistų ignoravimą, vengia prašyti pažįstamų pagalbos ar kreiptis į karjeros konsultantus. Situacijos nelengvina ir nenoras keisti savo įsitikinimus (dažnai per konsultacijas tenka išgirsti „taip, bet…“ į tikrai veiksmingus pasiūlymus), pageidavimas, kad viskas būtų kaip anksčiau, alternatyvų ir variantų nematymas arba atmetimas.

Nors viešojoje erdvėje galima rasti daugybę patarimų ieškantiems darbo, verta išskirti keletą rekomendacijų būtent patyrusiems kandidatams:

* Maksimaliai išnaudokite tai, ką per netrumpą karjerą sukaupėte – profesinius ryšius. Nors dažnam iš mūsų kalbėti apie tai, kad ieškome darbo, nėra lengva, tai yra veiksmingas, nors ir negreitas būdas gauti pasiūlymą sudalyvauti darbo pokalbyje. Knygoje „Virsmo taškas“ M. Gladwellas mini kelių šimtų darbuotojų apklausą, kurioje paaiškėjo, kad 56 proc. respondentų įsidarbino per asmeninius ryšius. Ypač efektyvūs „silpnieji ryšiai“, t. y. ne artimieji ar draugai, bet žmonės, su kuriais bendraujate retkarčiais: buvę kolegos, klientai, partneriai, bendramoksliai, draugų pažįstami, sporto / laisvalaikio bendraminčiai ir pan.

* Jei persikvalifikuojate, apgalvokite nueitą profesinį kelią, identifikuokite savo metakompetencijas, kurios bus naudingos potencialiam darbdaviui, būkite paruošęs turimų darbo patirčių interpretaciją naujos profesijos rėmuose, mokėkite paaiškinti motyvaciją pokyčiui.

* Darbo pokalbio metu per pavyzdžius, istorijas iš profesinio gyvenimo paneikite visus tuos stereotipus, kurie aprašyti anksčiau.

* Jūsų gyvenimo aprašymas ir profilis profesiniuose socialiniuose tinkluose turėtų pasižymėti gerai apgalvotu turiniu ir moderniu dizainu, pabrėžti darbdaviui aktualias kompetencijas, išryškinti svarbiausius įvykdytus projektus. Būtina kritiškai įvertinti, ar CV neapkrautas sena ar progą diskriminacijai suteikiančia informacija.

* Jei darbdavys tikisi motyvacinio laiško, nepraleiskite šio žingsnio, maksimaliai išnaudokite jį tam, kad pristatytumėte savo motyvaciją, įgūdžius, patirtį, atskleistumėte, kuo galite būti naudingas organizacijai. Jei motyvacinio laiško neprašoma, šią informaciją galite glaustai perteikti gyvenimo aprašymo prisistatymo dalyje.

* Neapsiribokite tradiciniais darbo skelbimų portalais, nebijokite naudotis šiuolaikinėmis darbo paieškos priemonėmis, profesionalams skirtais socialiniais tinklais, jūsų srities specialistų grupėmis, specializuotais puslapiais ir programėlėmis, kurios suveda kandidatus su darbdaviais.

„Nesisprauskime į rėmus pozicionuodami save taip, kad mus samdytų vien už turimą patirtį, – darykime viską, kad darbdaviai matytų perspektyvas“, – patarioa A. Žilevičienė.

* brandžių kandidatų amžius komentare neapibrėžiamas dėl to, kad darbo paieškos sunkumai neretai užklumpa net ir tuos, kurie neseniai įkopė į 5 dešimtį.

***

Šis straipsnis yra specialaus „Delfi Karjera“ projekto ciklo „HR žvilgsnis“ dalis. Ankstesnį ciklo tekstą rasite ČIA. Ciklas skirtas perteikti personalo vadovų, žmogiškųjų išteklių specialistų įžvalgas dėl gerovės darbuotojams sukūrimo ir patarimus, kurie gali praversti ieškant darbo ar keliant kvalifikaciją.