Į buvusią darbovietę grįžta apie 15 proc. darbuotojų – kodėl svarbu išeinantiesiems palikti atviras duris

Pandemijos metu daug dėmesio sulaukė aktyvaus darbuotojų išėjimo iš darbo reiškinys (angl. great resignation). Visgi, ši tendencija, kai darbuotojai palieka esamas darbovietes tam, kad realizuotų save naujose srityse ar įgyvendintų svajones, turi ir kitą pusę, kurią būtų galima pavadinti didžiuoju sugrįžimu.

Vadybos konsultacijų, tyrimų ir mokymų įmonės „OVC Consulting“ partnerė ir konsultantė Algė Jablonskienė sako, kad į buvusią darbovietę grįžta apie 15 proc. darbuotojų – reikšminga dalis, dėl kurios įmonėms verta pasistengti. Savo ruožtu „Danske Bank“ Lietuvoje Žmogiškųjų išteklių vadovė Indrė Sakalauskienė pastebi, kad į buvusią darbovietę po pertraukos sugrįžti norintys darbuotojai atsineša naujas patirtis bei atveria įmonėms naujas galimybes, tačiau norėdami jas išnaudoti darbdaviai turi nuolat rūpintis savo patrauklumu ir organizacinės kultūros puoselėjimu.

Grįžta dėl skirtingų priežasčių

A. Jablonskienės teigimu, sugrįžti į buvusią darbovietę specialistai nusprendžia dėl įvairių priežasčių. Tai paskatinti gali tiek paties darbuotojo asmeniniai lūkesčiai ir ambicijos, tiek pokyčiai organizacijose.

„Dažnai tiesiog atrodo, kad pas kaimyną žolė žalesnė, dėl to norisi išbandyti ir patirti kažką naujo – ypač tuo atveju, jei žmogus dar tik pradeda savo karjerą. Tik jau turint su kuo palyginti pirmąją darbovietę, pilnai suprantami jos privalumai ir neretai imama ilgėtis patikusio darbo, organizacijos kultūros, kolegų. Dėl to kai kurie žmonės pradeda svarstyti apie sugrįžimą į buvusią darbovietę“, – sako A. Jablonskienė.

Jos teigimu, galiausiai darbuotojai į buvusią darbovietę gali sugrįžti joje pasikeitus tam tikroms sąlygoms, atsiradus naujoms pozicijoms, dėl kurių bendrovė specialistui vėl tampa patraukli. Dėl to įmonėms svarbu suprasti, kad darbuotojo gyvavimo organizacijoje ciklas nesibaigia darbo sutarties nutraukimu ir neprarasti kontaktų su gerais specialistais.

Grįžtančiuosius skaičiuoja šimtais

Su tuo sutinka ir I. Sakalauskienė, kuri įsitikinusi, kad darbuotojų judėjimas darbo rinkai yra naudingas, nes padeda keistis gerąja patirtimi, kurti aukštesnius profesionalumo bei darbo etikos standartus. Siekdamos išsaugoti ar susigrąžinti specialistus, bendrovės labiau rūpinasi savo žmonėmis bei jų gerove, o tai prisideda ir prie pačios organizacijos brandos.

„Sugrįžtančiųjų tikrai netrūksta – per visą „Danske Bank“ veiklą Lietuvoje į organizaciją po ilgesnės ar trumpesnės pertraukos iš viso yra sugrįžę apie 500 darbuotojų. Vien pernai sugrįžo daugiau kaip šimtas, o iš viso apie 300 šiuo metu dirbančių darbuotojų prie mūsų yra prisijungę jau ne primą kartą. Tai išties reikšmingi skaičiai, rodantys, kad įmonėms svarbu skirti dėmesį ne tik naujų talentų pritraukimui ar esamų išlaikymui, bet ir neužverti durų tiems, kurie iš bendrovės dėl vienų ar kitų priežasčių pasitraukia“, – sako I. Sakalauskienė.

Grįžtantys specialistai – itin vertingi

Grįžtantys darbuotojai, anot „Danske Bank“ Lietuvoje Žmogiškųjų išteklių vadovės I. Sakalauskienės, yra išties vertingi, nes jų integracija yra gerokai greitesnė ir sklandesnė nei naujokų. Dėl to tokie darbuotojai gali greičiau pilnai įsitraukti į savo užduotis ir įmonės gyvenimą. Kartu sugrįžtantys darbuotojai su savimi atsineša papildomų žinių ir patirties, kurią gali pritaikyti iš naujo atrastoje darbovietėje.

„Sugrįžtančius specialistus daugeliu atvejų labai teigiamai priima ir buvę kolegos. Bent jau mūsų organizacijoje kiekvieno stipraus specialisto ar vadovo išėjimas būna tikrai didelė netektis, todėl ir jo sugrįžimas tampa švente. Dėl to dedame išties daug pastangų, kad su išeinančiais kolegomis ir toliau palaikytume ryšį ir kurtume tokias pozicijas, į kurias jie norėtų sugrįžti“, – sako I. Sakalauskienė.

Pasak jos, daugelis sugrįžtančiųjų dar kartą įvertina organizacijos siūlomą galimybę dirbti prasmingą ir įdomų darbą, lanksčias darbo sąlygas, laisvę prisidėti prie įvairių iniciatyvų ar imtis jų patiems, atsakingą įmonės požiūrį į darbuotojų saugumą bei gerovę, kuris demonstruojamas ne tik žodžiais, bet ir darbais. Bendrove dažniausiai iš naujo susidomima pamačius pasiūlymą užimti poziciją, kurios anksčiau galbūt nebuvo arba ji buvo užimta. Be to, po pertraukos darbuotojai dažnai jaučiasi sustiprėję, tad ryžtasi iššūkiams, kuriems anksčiau galbūt manė neturintys pakankamai kompetencijų.

„Kaip rodo patirtis, dažniausiai grįžtama į naujas pozicijas – nebūtinai aukštesnes, bet, pavyzdžiui, kitoje nei pirmą kartą srityje. Mūsų organizacija nuolat evoliucionuoja, o skirtingi verslo departamentai plečiasi, todėl Lietuvoje turime vis naujų pozicijų. Žinoma, darbuotojai taip pat sugrįžta ir į aukštesnes pozicijas, nes išėję daugeliu atvejų labai tikslingai dirba dėl savo tikslų. Todėl sugrįžtančius specialistus paprastai pasitinkame stipriai patobulėjusius, su naujai įgytomis patirtimis ir žiniomis“, – sako I. Sakalauskienė.

Grįžti paskatina artimos vertybės

Ką reiškia sugrįžti į buvusią darbovietę, gerai žino „Danske Bank“ komandos vadovė Inga Kardelienė. Ji į organizaciją neseniai grįžo jau antrą kartą. Prieš pusantrų metų palikti įmonę ją paskatino noras įgyvendinti savo svajonę ir imtis veiklos, kuri padėtų kitiems žmonėms surasti savo karjeros kryptį ir jai pasiruošti.

„Visgi, padirbėjusi viena greitai supratau, kad man patinka didelės organizacijos dinamika, darbas komandoje ir galimybė mokytis vieniems iš kitų. Kartu supratau, kad esu tame gyvenimo etape, kai darbdavį noriu ir galiu rinktis pagal požiūrį į žmogų, jo vertybes ir prioritetus. Nors analizavau įvairių galimų darbdavių privalumus ir trūkumus, galiausiai priėmiau sprendimą, geriausiai atitinkantį mano vertybes ir darbo etiką. Taip geri prisiminimai po pusantrų metų sugrąžino mane atgal – tik jau su naujomis patirtimis, kitokiu požiūriu ir į visai kitą darbo sritį“, – sako I. Kardelienė.

Ji pasakoja, kad didžiausiu iššūkiu priimant sprendimą sugrįžti tapo vidiniai stabdžiai ir pamąstymai apie „bridimą į tą pačią upę“. Visgi, abejonės išsisklaidė suvokus, kad, jei tik organizacija suteikia galimybę augti kaip žmogui ir prisidėti prie prasmingos veiklos, grįžimas į ją niekada nėra žingsnis atgal. Be to, I. Kardelienės įsitikinimu, kartais naudinga šiek tiek atsitraukti nuo organizacijos tam, kad suvoktum, kuria kryptimi nori judėti toliau.

Svarbu mokėti tinkamai atsisveikinti

Konsultantės A. Jablonskienės teigimu, norėdamos, kad darbuotojai po pertraukos būtų pasirengę grįžti į organizaciją, atsisveikindamos su jais įmonės visuomet turėtų įvertinti specialistų nuopelnus, jiems padėkoti ir palikti atviras duris. Ekspertės teigimu, organizacijos, kurios palaiko ryšius su savo buvusiais darbuotojais dažniausiai laimi.

„Teko girdėti puikų vienos įmonės vadovo pasakymą: „Mes neatsisveikiname su savo žmonėmis, mes juos tik išleidžiame į komandiruotę pas kitus, kad sugrįžtų pas mus stipresni“. Tokia logika pravartu vadovautis kiekvienai įmonei. Deja, neretai vadovai sužinoję, kad jų komandos narys nori išeiti, priima tai kaip asmeninį pralaimėjimą, įžeidimą ar net išdavystę. Dėl to atsisveikinimas nebūna malonus, o specialistas į tą įmonę ar bent jau buvusio vadovo komandą ateityje grįžti nebenorės. Įmonėms tokių situacijų reikėtų pasistengti išvengti ir apsibrėžti aiškias atsisveikinimo su darbuotojais procedūras. Susiduriant su darbuotojų trūkumo problema tai tampa dar svarbiau“, – sako A. Jablonskienė.