Išėjusi motinystės atostogų sukūrė sėkmingą verslą: nenorėjau dvejus metus gyventi vien tik sauskelnėmis ir tyrelėmis

Ernesta Barzelienė (32 m.) su vyru Justinu (31 m.) dirbo samdomus darbus ir vis pasvarstydavo apie šeimos verslą, tačiau realių veiksmų nesiėmė, kol nepradėjo laukti atžalos. Šiandien šeima skaičiuoja jau trečius aromatingų žvakių ir namų kvapų verslo „J& E Handmade Candles“ metus ir prisipažįsta net iliuzijų neturėję, kad jiems taip gerai seksis.

Ar visada galvojote, kad turėsite šeimyninį verslą ir kaip iki to atėjote?

Konkrečios minties, kad turėsiu savo verslą nebuvo, bet supratimas, kad tai patiktų, augo su manimi nuo pat dailės dizaino studijų pabaigos. Nes darbo rinka Šiauliuose nebuvo palanki, keitėsi ir ekonominės situacijos. Kaip ir vyras, dirbau samdomą darbą – buvau grafikos dizainere, vėliau tapau IT specialiste.

O kai pastojau, matyt, atėjo suvokimas: jei ne dabar, tai kažin, ar dar kažkada. Tokiam žingsniui kaupiesi, vis pagalvoji, ar tikrai sugebėsiu, kam to reikia, kaip mane visi vertins ir pan. Tos mintys visąlaik eina paskui, bet vieną dieną supranti, kad ne taip ir svarbu, ką kiti pamanys, kai tau pasiseks ar nepasiseks, bet svarbiau, ką tu pats apie save galvoji. Su metais ta darbinė, gyvenimiška patirtis vis tik augina pasitikėjimą savimi, be to, supranti, kad neini jaunyn, tau skirtas laikas neilgėja, tad – kada jei ne dabar.

Vienas iš mano argumentų buvo, kad sėdėdama namuose nenoriu du metus gyventi vien tik sauskelnėmis ir tyrelėmis. Visos pažįstamos mane tik gąsdino, kad jau po pusės metų norėsiu grįžti į darbą. Nenorėjau taip jaustis ir smagu, kad man pavyko – per tuos dvejus metus toks noras neatsirado.

Kodėl žvakės, namų kvapai?

Viena, nes jose yra daug estetikos, o man ji gyvenime labai svarbi. Net gyvendama mažoje kaimo grytelėje, vis tiek ieškočiau estetikos ir iš kažko ją sukurčiau. O žvakės, namų kvapai yra vienas iš tų namų atributų, kuriais labai greitai galima pakeisti aplinką. Štai ir dabar pasidariau kavos, užsidegiau žvakę ir aš jau tarsi nusiteikiau maloniam pokalbiui. Žvakės labai atpalaiduoja. Mes labai atitrūkom nuo savo natūralaus buvimo su gamta, su ugnimi, tad žvakės liepsna yra vienas iš būdų pasijausti tarsi sėdint palapinėje ar oloje prie laužo. Tai padeda pamiršti labai intensyvų ir stresinį pasaulį, kuriame dabar gyvename, ir nors kelioms minutėms suteikti sau galimybę pabūti ramiai.

O iš kitos pusės, esu nerami siela – man labai smagu yra siekti savo tikslo, kažką auginti, daryti. Kai kuri savo veiklą, tobulini ne tik ją, bet ir save, nes juk kasdien reikia vis naujų žinių: turi išmokti ir logotipą susikurti, ir dizainą, ir pakuotę, ir kaip pristatyti, ir kur parduoti. Ir niekada nėra pabaigos!

Lengva buvo verslo pradžia?

Kadangi su žvakėmis buvome kažkiek susidūrę, jau turėjome suvokimą, kaip tas procesas vyksta. Aišku, reikėjo teorinių žinių, ieškoti medžiagų, tiekėjų. Paskui laukė ilgas testavimas, koks vaškas su kvapais gerai dera, koks tinkamiausias kuriant žvakes induose, koks – pastatomas. Ir ta pradžia kaip tik sutapo su sūnaus atėjimu į pasaulį. Kaip juokauju, gimdymo palatoje kėlėme savo pirmuosius produktus į facebooką.

Aišku, buvo ir klaidų. Regis, pasirenki, pakuotę, etiketę, tačiau ji neveža. Startavome su angliškais pavadinimais, tačiau susidūrėme su didžiuliu žmonių noru, kad jie būtų lietuviški. Tad po kurio laiko keitėme etiketes, kūrėme lietuviškus pavadinimus, tik prekės ženklą palikome anglišką.

Buvome sau nusistatę metų laikotarpį pabandymui, o supratę, kad tai yra mūsų, kad mums sekasi, nutarėme tęsti. Mes neišsigandome to proceso, krūvio, pasiskirstėme darbus. Matome, kad kiti kolegos, kurie pradeda verslą, išsigąsta, nes pradžioje daug ko reikia. Mums pasisekė, kad patys galėjome ir interneto svetainę, ir logotipą, etiketes susikurti, nes tai leidžia mūsų specialybės, darbo patirtis. O kitiems į visa tai reikia investuoti.

Ar tikrai žvakės – rankų darbo?

Taip, visas procesas yra rankinis, todėl žvakes gaminame nedideliais kiekiais, kad galėtume užtikrinti kokybę. Procesas lėtas, bet tai yra mūsų išskirtinumas. Gamybos procese nedalyvauja jokios staklės ar gamybos linijos.

Čia labai svarbus ir pasiruošimo procesas prieš pradedant gaminti. Dagties centravimas, vaško ir aromato santykio parinkimas. Lėtas ir tikslus žvakių liejimas nulemia jų paviršiaus vaizdą. Rankų darbo gamybos procesas, kai kiekvienai žvakei ar namų kvapui skiriamas maksimalus dėmesys, leidžia sukaupti patirtį ir žinias, kurios tampa vertingos kuriant naudą klientams. Atrandame tokius svarbius aspektus kaip: pagamintai žvakei sustingus, rekomenduojame pirmą kartą ją uždegti po 2 savaičių. Žvakei reikia laiko subręsti – viskas dėl kuo geresnės kvapo sklaidos.

Su vyru dirbti nėra sudėtinga?

Nesudėtinga, nes mūsų charakteriai ir požiūriai sutampa, mes vienas kitą suprantame. Nesiekiame vienas su kitu konkuruoti, mūsų gebėjimai vienas kitą papildo: aš esu labiau meniškesnė, idėjinė, atsakinga už viešinimą, mano vyras yra konkretus, jam labiau patinka kurti sistemas, kontroliuoti tiekimą, planuoti gamybą. Jis dar dirba ir samdomame darbe.

Esu dėkinga savo vyrui, kad šioje veikloje jis mane tik skatina ir įkvepia. Niekada nebuvau laimingesnė nei šiuo momentu, kai turiu šeimą ir „J&E Handmade Candles“ veiklą.

Rinkoje esate treti metai – kaip vertinate verslo augimą?

Labai gerai. Kurdami net tokių iliuzijų neturėjome, manėme, kad tai bus labiau kaip hobis. O pamatėme, kad žmonėms labai reikia mūsų gaminamų produktų ir mūsų pardavimai tiesiog nenuspėjamai išaugo. Galbūt prie to prisidėjo karantinas, kai žmonės užsidarė namuose ir ieškojo malonių ritualų, kurie padėtų susitvarkyti su įtampa, stresu, nuovargiu.

Ir mes nesustojame – siekiame vis geresnio produkto, tad tobuliname dizainą, geriname komunikaciją, giliname verslo suvokimą, mokomės.

Jūsų pasakojimas nuteikia drąsinančiai ir yra daug žmonių, galvojančių apie savo veiklą, tačiau jiems pritrūksta ryžto tai pradėti. Kaip būtų galima juos padrąsinti imtis savo verslo? O gal priešingai – atkalbėti?

Neseniai verslo konsultantė taikliai pastebėjo: dažnai žmonės išgirdę, kad tikslui pasiekti turės atlikti tam tikrus žingsnius, išsigąsta, jog tai yra didelis darbas, kad kažko reikės ieškoti ar mokytis, ir atsitraukia. Tačiau reikia suvokti, kad tikslo siekimas yra nuolatinis išėjimas iš komforto zonos. Pavyzdžiui, mes buvome pradėję veiklą ir neturėjome elektroninės parduotuvės. Nors buvo abejonių, ar ji reikalinga, tačiau nutarėme kurti. Reikia tik reikia įsivaizduoti, kas būtų buvę, jei per karantiną mes būtume jos neturėję.

Visąlaik reikia užduoti klausimą, ar tas žingsnis, kurį padarysiu, atneš man naudos? Kaip aš galiu tai padaryti? Ir, žinoma, gali būti, kad kažkokių dalykų visiškai nemoki, nežinai. Tada ieškai žmogaus, kuris padėtų suprasti ir padaryti.

Visada sakau, kad blogiausia, kas gali nutikti pradedant naują veiklą – patirtis. Kokia ji bus, jau kitas dalykas. Ir kaip tą patirtį po to panaudosime, irgi priklauso tik nuo mūsų. Galbūt verslas žlugs, bet mes sužinosime, kokių mums savybių trūksta, arba suprasime, kur klaidas padarėme.

Kokius aromatus naudojate kurdami žvakes ir namų kvapus?

Vienas aromatas pernelyg greitai nusibosta, tad atsirinkome daugiasluoksnes kvapų kompozicijas: viršutinių, vidurinių ir pagrindinių natų. Stengiamės, kad kvapai būtų nišiniai. Kuriame kvapus, kurių vieni yra labiau kasdieniai, tradiciniai, o kiti – stiprūs, unikalesni.

Tarkime, aromatas „Kubos naktys“ su mediena, tabaku yra stiprus, intensyvus ir lyg būtų vyriškas, bet įdomu tai, kad jis be proto patinka moterims. Nuo pat mūsų veiklos pradžios šis kvapas yra bestseleris ir ilgai neturėjo konkurentų, kol neatsirado „Arabijos paslaptys“. Iš pirmo įspūdžio, tai yra saldus aromatas, bet tas saldumas toks neatpažintas, neįkyrus, paslaptingas, su rytietiškais prieskoniais. Čia pagrindiniai kvapai yra: vanilė, muskusas, santalas. Vidurinės natos – šilumos suteikiantys gintaras, levanda, imbieras, jazminas. O viršutinės natos – mėtos, citrusas ir žali lapeliai – teikia gaivų įspūdį. Galiausiai visas aromatas susijungia į visumą – lyg rytietiška, švelnu, saldu, bet ir gaivos truputį yra.

Pateikite kelis patarimus, kaip teisingai deginti žvakes, kad tuos aromatus deramai pajustume.

Viena iš pagrindinių klaidų yra manyti, kad kvepiančios žvakės skirtos pašalinti iš namų nepageidaujamus kvapus. Kvepiančios žvakės skirtos malonumui, geram laisvalaikiui, vidiniams ritualams, pasisėdėjimams prie knygos ar arbatos.

Geram kvapui pirmiausia svarbus išvėdintas kambarys ir pagal kambario erdvę tinkamai parinktas žvakės dydis. Nereikia patalpos perkrauti žvakėmis – jei, tarkime, kambarys yra 10 kvadratinių metrų, tai žvakės, degančios iki 43 valandų, turėtų pakakti.

Žvakę rinkitės pagal kambario, veiklos tipą. Antai, kad ir kaip patiktų intensyvus kvapas, verta pagalvoti, ar norėsite su šiuo aromatu praleisti visą dieną darbo kambary. Tokiai erdvei galbūt reikėtų rinktis gaivesnius, neutralesnius, švelnesnius kvapus, kurie sukurtų foną, bet veiktų ne per intensyviai.

Deginant žvakę viena iš pagrindinių taisyklių – uždegus pirmą kartą leisti visam paviršiui išsilydyti. Kitą kartą uždegus žvakę vaškas gražiai leisis žemyn, neliks jo sluoksnio ant indelio. Jei užgesinsite anksčiau, žvakė degs tuneliu, išdegs negražiai, o jūs prarasite valandas, kuriomis galėtumėte mėgautis žvake. Ir taip, žvakes reikia ne pūsti, o gesinti. Nes užpučiant paleidžiame dūmą, kuris užteršia aromatą. Tad mėgstantiems namuose deginti žvakes rekomenduojame įsigyti specialius įrankius – gaubtelius ar lazdeles, kurie palenkia dagtį į skystą vašką ir ji užgesta be didelio dūmo. O kadangi dar yra šilta, aromatas skleidžiasi ir net užgesus žvakei dar galima mėgautis maloniu kvapu.

O kai žvakė nedeginama, patartina ją uždengti gaubtu, kad neprisirinktų dulkių, kurios deginant žvakę labai nemaloniai keičia kvapą.