– Prasidėjus vasarai išauga sezoninio darbo paklausa – ieškoma barmenų (-ių), pardavėjų, kambarių tvarkytojų. Skelbimuose, ypač platinamuose socialinių tinklų grupėse, dažnai pasitaiko ir apribojimų – ieškoma merginų, dažnai jaunų. Ar tokie skelbimai yra tinkami?
– Tokie skelbimai nėra tinkami. Pagal Lygių galimybių įstatymą, draudžiama publikuoti diskriminacinius darbo skelbimus. T. y., tokius skelbimus, kuriuose teikiama pirmenybė dėl lyties, amžiaus ir kitų tapatybės požymių, numatytų minėtame įstatyme. Lyties, amžiaus ir panašūs reikalavimai gali būti nurodyti tik labai ribotais atvejais.
– Kokie galėtų būti tie atvejai?
– Išimtis gali būti taikoma, kai asmens tapatybės požymis, toks kaip lytis ar amžius, yra esminis bei lemiamas profesinis reikalavimas (jis dar turi būti proporcingas). Pavyzdžiui, maudymosi kostiumėlių reklamai samdomos moterys ir merginos. Konkrečios lyties pritariančiųjų vokalistų (-čių) samdymas taip pat būtų pateisinamas. Galima nurodyti atrankos kriterijus dėl amžiaus, tačiau tik tuomet, jei įstatymiškai yra numatyti tam tikri apribojimai.
– Kokią žalą ieškantiems (-čioms) darbo gali padaryti diskriminuojančio turinio darbo skelbimai?
– Kai žmonės darbo skelbimuose pamato tik viena gimine nurodytas pareigas, kita lytis yra atgrasoma nuo kandidatavimo. Pavyzdžiui, jei ieškoma kambarinių, kirpėjų moterų, vyrams gerokai sunkiau kreiptis dėl šios darbo vietos, jie galbūt iš viso nebedrįsta pretenduoti. Tuo pačiu, diskriminaciniais darbo skelbimais formuojami stereotipai apie „moteriškas“ ir „vyriškas“ profesijas. Žmonės rečiau ryžtasi kreiptis dėl tokių pozicijų, pasirinkę „ne savo lyties“ darbą galbūt net susiduria su patyčiomis.
– Į ką rekomenduotumėte atsižvelgti darbdaviams (-ėms), formuojantiems darbo skelbimus?
– Patarčiau laikytis Lygių galimybių įstatymo. Jei nėra pagrįstos priežasties išskirti asmens tapatybės požymio – o tokių priežasčių būna labai retai – to ir nedaryti. Darbo skelbimuose darbdaviai ir darbdavės turi nurodyti tik dalykinius reikalavimus.
Tais atvejais, kai kyla kažkokių klausimų ar abejonių, siūlau kreiptis tiesiai į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Visada geriau pasikonsultuoti prieš darant, nei sukelti nemalonias situacijas tiek sau, tiek norintiems (-čioms) įsidarbinti.
– Baruose, klubuose, organizuojamuose vakarėliuose dažnai pasitaiko nuolaidų ir lengvatų moterims bei merginoms. Kaip į tokią rinkodarą žvelgiama iš lygių galimybių perspektyvos?
– Birželio pradžioje įsigaliojo Lygių galimybių įstatymo pataisos, pagal kurias paslaugų teikėjai privalo užtikrinti, kad vartotojai ir vartotojos nepatirtų priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ir nurodymo diskriminuoti dėl lyties, rasės, tautybės ir kitų tapatybės požymių. Kaip tai atrodo praktiškai?
– Pakeitimai įtvirtina klientų ir klienčių apsaugą nuo šių diskriminacijos formų. Pavyzdžiui, nuo galimų padavėjų replikų apie vartotojų kūną, nepageidaujamų ir netinkamų masažuotojų ar gydytojų prisilietimų bei komentarų, nurodymo neaptarnauti kitataučių ir panašiai. Susidūrę su tokiu elgesiu žmonės gali teikti skundą lygių galimybių kontrolierei, kuri turės pagrindą pradėti tyrimą dėl diskriminacijos.
– Gyvename neeilinėmis aplinkybėmis. Į Lietuvą, bėgdami nuo karo, atvyko daug žmonių iš Ukrainos. Jiems ir joms siūlomos įvairios paslaugos, lengvatos. Ar, pavyzdžiui, nemokamos vasaros stovyklos vaikams iš Ukrainos būtų diskriminacija Lietuvos gyventojų atžvilgiu?
– Kai geras oras, labai norisi pasėdėti vasaros kavinėse. Tiesa, ne visi turime vienodas galimybes naudotis miestų ir poilsiaviečių infrastruktūra – kai kurie objektai žmonėms su judėjimo negalia tiesiog neprieinami. Į ką reikėtų atsižvelgti norint, kad kavinė, baras ar stovyklavietės būtų prieinamos visiems?
– Yra daug aspektų. Visų pirma – patekimas į patalpas, kuriose teikiamos paslaugos. Patekimas priklauso nuo daug aplinkybių, bet, jei esama pakylų ar laiptų, svarbu bent jau įrengti pandusus. Taip žmonės, pavyzdžiui, judantys vežimėliu, galės į tą kavinę ar terasą patekti. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į praėjimus – klientai ir klientės su vežimėliais turi galėti laisvai judėti tarp staliukų. Stalai turėtų būti tinkamo aukščio – vien baro tipo stalai bei kėdės apriboja žmonių su ribotu judumu galimybes prisėsti ir pasimėgauti gėrimais ar užkandžiais. Taip pat būtina užtikrinti, kad žmonės oriai ir patogiai galėtų pasinaudoti tualetais.
– Įsivaizduokime situaciją: žmogus su negalia ir jo bičiuliai nori pasėdėti lauko kavinėje, atsigaivinti ledų kokteliais ir tiesiog pasišnekėti. Tačiau, staliukai išstatyti ant medinės pakylos, ant kurios neįmanoma užvažiuoti vežimėliu. Ką tokiu atveju daryti?
– Visada galima pateikti skundą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, mes įvertinsime situaciją. Dar prieš kreipiantis į tarnybą, rekomenduočiau informuoti paslaugų teikimo vietos administraciją – duoti signalą, jog yra problemų su prieinamumu. Lietuvoje, deja, vis dar nėra įprasta viešojoje erdvėje matyti žmonių su negalia, tad verslininkai ir verslininkės nepagalvoja, jog esama poreikio kažką daryti kitaip.
– O kaip reikėtų vertinti ekstremalesnio poilsio, tokio kaip šuoliai su parašiutu, skrydžiai parasparniais, pasivažinėjimai vandens motociklais ir pan., prieinamumo užtikrinimą?
– Tam tikrais atvejais objektyviai gali būti beveik neįmanoma pritaikyti konkrečios paslaugos. Minėtos pramogos sietinos su didesniu pavojumi gyvybei ir sveikatai. Nėra universalių standartų, kaip tokios paslaugos galėtų būti teikiamos žmonėms su negalia. Jų pritaikymas gali būti susijęs su asmenų sveikatos galimybėmis, techniniais reikalavimais ir paslaugų teikėjų ar konkrečių instruktorių žiniomis bei įgūdžiais teikti paslaugas nestandartinėmis aplinkybėmis.
Esama įvairių pagalbinių priemonių, sveikintina, jei paslaugų teikėjai (-os) ieško saugių būdų užtikrinti lygias galimybes pramogauti, bet negalime reikalauti tų priemonių įsigyti, jei tai reikalauja per didelių kaštų. Šiuo atveju, kalbame apie sąlygų pritaikymą, kuris neturėtų atnešti nepagrįstos ir neproporcingos naštos.
Tačiau svarbu turėti omenyje, kad dažnai tiesiog iš anksto nepasidomėjus daroma prielaida, jog tam tikros paslaugos negali būti prieinamos asmenims su negalia. Teko girdėti, kad, pavyzdžiui, skrydžiai parasparniais buvo pritaikyti asmenims ir su judėjimo negalia. Kaip ir visais kitais atvejais, užsiimdamas (-a) kažkokiomis ekstremalesnio sporto formomis asmuo pats (-i) prisiima riziką.