„Bent 3 valandas matoma dienos šviesa leidžia kur kas labiau mėgautis darbu, taip pat tai lemia mažesnį streso lygį. Ir atvirkščiai – patalpų tamsumas sukelia darbe nepageidautinus reiškinius: skatina darbuotojų išsiblaškymą ir koncentracijos lygio mažėjimą”, – teigia tyrimą „Biuro aplinkos įtaka darbuotojų gerovei ir veiklos rezultatams“ atlikusios prof. dr. Rūta Kazlauskaitė ir doc. dr. Ieva Augutytė-Kvedaravičienė.
Ištirti darbą biure mokslininkes pakvietė vienos didžiausių Lietuvoje patalpas gyvenimui, darbui ir poilsiui kuriančios bendrovės „Darnu Group“ įsteigta gyvenimą mieste visapusiškai analizuojanti ir sprendimų jam gerinti ieškanti „Darnaus miesto laboratorija“. Tyrimo metu stebėti įvairūs biuro aplinkos veiksniai ir jų įtaka verslo rezultatams.
Apšvietimas lemia motyvaciją, bendradarbiavimą, kruopštumą ir kokybę
Tyrimo metu buvo apklausti moderniuose Vilniaus ir Kauno biurų pastatuose dirbantys 21-55 metų amžiaus asmenys.
„Apklausos duomenys atskleidė tiesioginį apšvietimo ir darbuotojų motyvacijos ryšį. Tai reiškia, jog daugelis apklaustų dirbančiųjų Vilniuje ir Kaune yra labiau nusiteikę siekti asmeninių ir įmonės rezultatų, jei dirba gerai apšviestose patalpose ir darbo metu mato natūralią dienos šviesą”, – sako prof. dr. R. Kazlauskaitė.
Be to, tyrimo metu atlikta analizė atskleidė stebinančius rezultatus, jog, didėjant darbuotojų pasitenkinimui apšvietimu ir kitais atmosferos veiksniais, didėja ir polinkis bendradarbiauti tarp kolegų. Išvadose taip pat pažymima, kad pasitenkinimas apšvietimu ir triukšmo lygiu didina darbo kokybę ir kruopštumą.
„Darbuotojų gerovė yra svarbus veiksnys, nes, kaip rodo ankstesni tyrimai, nuo jo priklauso ir bendri organizacijos veiklos rezultatai. Anksčiau atliktų tyrimų analizė rodo, kad biuro tamsumas turi neigiamą poveikį dirbančiųjų gebėjimui susikoncentruoti ir neigiamai susijęs su socialine gerove, t.y. pasitenkinimu santykiais su vadovais bei kolegomis“, – teigiama mokslininkių išvadose.
Trijų valandų efektas
ISM mokslininkių apžvelgiamoje medžiagoje pažymima, kad, siekiant nustatyti dienos šviesos trukmės įtaką darbuotojų pasitenkinimui darbu, pasaulyje yra atliktas ne vienas tyrimas ir iš esmės visų jų rezultatai fiksuoja panašius ryšius.
Pavyzdžiui, Turkijos mokslininkų Mustafos Kemalio Alimoglu ir Levento Donmezo dar 2005 m. atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo 141 medicinos seselė, metu ne tik nustatyta, kad dienos šviesos trukmė netiesiogiai veikia pasitenkinimą darbu, bet ir užfiksuoti kiekybiniai parametrai, rodantys, kad bent trijų valandų trukmės dienos šviesa užtikrina didesnį pasitenkinimą darbu. Rezultatai taip pat parodė, jog bent trijų valandų trukmės dienos šviesa lemia mažesnį streso lygį.
„Mokslininkų taip pat nustatyta, kad darbuotojai, kurie dirba patalpose be langų, palyginus su darbuotojais, kurie dirba patalpose su langais, skundžiasi blogesne miego kokybe, taip pat mažesniu gyvybingumu. Tad visi rodikliai rodo, kad kokybiškas apšvietimas biure yra vienas iš svarbių faktorių verslo kelyje į sėkmę, suteikiant optimalias sąlygas savo darbuotojams“, – apibendrina doc. dr. I. Augutytė-Kvedaravičienė.
Šviesos faktorius – tarp aukštos kokybės standartų
Šviesos faktoriaus svarba darbinėje aplinkoje įtvirtinta ir aukštos kokybės standartus užtikrinančio pastatų tvarumo vertinimo bei sertifikavimo metodo BREEAM vienos iš svarbiausių kategorijų „Sveikata ir gerovė“ reikalavimuose.
Dirbantiems biuruose su kompiuteriais darbo stalo paviršiaus bendra apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 300 liuksų, monitoriaus – ne mažesnė kaip 100 liuksų. Taip pat turi būti vengiama akinančių blyksnių ar šviesos atspindžių ekrane, o dirbtinė šviesa turi kristi statmenai iš viršaus. Be to, privalo būti užtikrintas tiek natūralus, tiek dirbtinis apšvietimas – šie reikalavimai reglamentuojami Lietuvoje galiojančiomis higienos normomis.