Apie šią situaciją ekspertai diskutavo jaunimui skirtos mokymosi programos „Youth Empowered“ kartu su „Lietuvos Junior Achievement“ organizuotoje virtualioje diskusijoje „Ką jaunimas dirbs po karantino? Galimybės ir patarimai“.
„Neužtenka vieną kartą paklausyti kieno nors seminaro apie tai, kaip būti verslininku arba, kaip dirbti tam tikroje darbo vietoje. Kol mes patys ar – ypatingai – jauni žmonės to nepabando, tol iki galo labai sunku suprasti ir pajausti. Jaunam žmogui reikia bent 100 valandų praktinės patirties, kad jis tikrai pajustų iki galo, koks jis yra komandos žaidėjas“, – pranešime žiniasklaidai teigė „Lietuvos Junior Achievement“ vadovė Anželika Rusteikienė.
Diskusijoje dalyvavusi vienuoliktokė Vaida Trofimovaitė sėkmingai įkūnija tokias paieškas. Ji, kartu su keliais kitais mokiniais, įkūrė jaunąją bendrovę „Ciferblatas“, kuri pertraukų metu mokykloje pardavinėja maistą. Deja, bet ir jauniesiems verslininkams teko pajusti pandemijos ekonominius padarinius – kadangi verslas buvo pritaikytas prie mokyklos ritmo, dabar jis yra laikinai sustojęs.
Į darbo pokalbį – su noru tobulėti
Paklausta, kuo pasižyminčius jaunuolius norėtų sutikti darbo pokalbiuose, „Coca-Cola HBC“ Lenkijos ir Baltijos šalių talentų vystymo ekspertė Inga Riznikaitė atsakė, kad svarbiausia yra suvokti ko nori, kas sekasi ir kur eiti: „Mes ieškome gebėjimų žmonėse, ambicijų, kiek jis nori augti, mokytis. Manome, kad jeigu jau jaučiuosi, kad viską moku ir viską gebu, tai mums nebus pakeliui su tuo žmogumi. Mums labai svarbu žvilgsnis į priekį, noras augti, mokytis iš komandos, suprasti verslą ir judėti pirmyn.“
Nedarbo augimas stabilizavosi, bet tai – ne viskas
Socialinių reikalų ir darbo viceministro Eitvydo Bingelio manymu, sunku tiksliai prognozuoti, kaip po karantino atrodys valstybės, tarptautinės įmonės ir darbo kultūra. Visgi, statistika rodo, kad šalyje nedarbo augimas stabilizavosi. Bet situacija dar negali pradžiuginti vasarą darbingai išnaudoti pasiryžusio jaunimo, nes, ministro turimais duomenimis, triskart sumažėjo jaunų žmonių poreikis darbo rinkoje, o ypač – paslaugų sektoriuje.
Esant tokiai situacijai, veriasi galimybės eksperimentuoti ir pradėti nuosavą verslą. Anot A. Rusteikienės, nereikėtų bijoti kreiptis į mokytojus, mentorius, dėstytojus patarimo, ko ieškoti, kur kreiptis: „Turime peržengti tas ribas ir suprasti, ką aš noriu daryti ir kur yra mano stipriosios savybės. Mūsų tyrimai rodo, kad jauni žmonės, kuo ankščiau pradeda puoselėti savo praktinius gebėjimus, kuriuos mes, suaugę, gal patirdavom tik tada, kai turėdavom pirmą darbą, tuo jie yra sėkmingesni gyvenime“.
Valstybė yra pasiruošusi padėti
„Kiekvienam, kuris pradeda kurti savo iniciatyvas ir veiklas, visuomet reikia kažkokio atspirties taško, pirmųjų pinigų, nuo kurių galėtum pradėti. Su konsultacijomis, pagalba tikrai galima susirinkti rekomendacijų ir patarimų, kaip tai padaryti geriausiai ir kaip gauti finansavimą savo verslo idėjoms įgyvendinti“, – renginio žiūrovus motyvavo E. Bingelis.
Pasak viceministro, yra numatyta daug į dabartį ir pokarantininę ateitį nukreiptų pagalbos priemonių. Pavyzdžiui, jauni, savarankiškai renginių ar fotografijos sferoje dirbę žmonės šiuo metu turi galimybę gauti iki 6900 eurų subsidiją.
Kitas jaunimo garantijų projektas siūlo aibę priemonių, pradedant nuo kompetencijų, mokymosi kursų, baigiant projektu „Būk verslus“, skatinančiu savarankišką užimtumą. Galiausiai, vertinga ieškoti savanorystės galimybių, kuriose jaunas žmogus turi galimybę atrasti save ir suprasti, ko nori iš gyvenimo, savanoriškai prisidėdamas prie kitų įmonių veiklos.
Būtina ugdyti „startuolišką mąstymą“
Tokios priemonės tik padeda tam, ką A. Rusteikienė vadina „startuolišku mąstymu“ – buvimą lanksčiu, žinant, kad rinka ir rytojus yra nenusakomi: „Dabar yra galimybių amžius. Aš dažnai sakau jaunesniems žmonėms jie yra tie, kurie neturi ko prarasti, jų gyvenimas dar tik prasideda ir yra metas startuoti. Rekomenduočiau ieškoti ne tik darbo, bet problemų, kurios jiems rūpi ir pabandyti jas išspręsti taip sukuriant darbo vietą sau.“
„Jauni žmonės turi labai daug idėjų ir galimybių bei gebėjimų jau šiandien kurti verslus, eiti daryti, įvykdyti, įgyvendinti projektus“, – antrino I. Riznikaitė. „Klaidų nedaro tik tie, kurie išvis nieko nedaro. Tai yra normalu ir mes kaip tik turime jas daryti, iš jų mokytis ir jomis pasidalinti.“
Siekiui tobulėti ir kaupti reikalingą patirtį pritarė ir V. Trofimovaitė. Pasak merginos, ji šiuo metų galėtų dirbti darbą už 200 eurų per mėnesį, norėdama pajusti kas yra darbas, kaip reikia dirbti ir ką reiškia gauti algą.
