Daugiausia bedarbių – regionuose
Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų lapkričio 1 d. šalyje buvo registruota 137,6 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 7,9 proc. visų Lietuvos darbingo amžiaus gyventojų.
Moterų ir vyrų nedarbo rodiklis skiriasi 0,3 proc. – spalio pabaigoje šalyje įregistruota 70,2 tūkst. (8,1 proc.) neturinčių darbo moterų ir 67,4 tūkst. (7,8 proc.) bedarbių vyrų. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, vyrų nedarbo lygis 2018 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 6,2 proc., moterų – 5,6 proc.
Užimtumo tarnybos duomenimis, didžiausias nedarbo lygis fiksuojamas trijose savivaldybėse: Zarasų (14,6 proc.), Ignalinos ir Lazdijų rajonų (po 14,5 proc.). Prieš mėnesį čia jis siekė 14,1 proc. Toliau rikiuojasi Kelmės (14,3 proc.), Jurbarko (13,8 proc.), Kalvarijos (13,6 proc.) rajonų savivaldybės. Pasak specialistų, regionuose darbo stygių lemia lėta vietos ūkio plėtra ir mažas veikiančių ūkio subjektų skaičius.
Tuo tarpu mažiausiai nedirbančių asmenų lapkričio pradžioje buvo Klaipėdos raj. (5 proc.), Kretingos raj. (4 proc.) ir Neringos raj. (2,8 proc.). Labiausiai – 1,1 proc. – nedarbas mažėjo Tauragės ir Kazlų rūdos savivaldybėse.
Didžiuosiuose šalies miestuose aukščiausias nedarbo rodiklis – Kaune (8,3 proc.), mažiausias – Šiaulių mieste (5,5 proc.).
„Tikėtina, jog ekonominė veikla ateityje ir toliau bus linkusi koncentruotis didžiuosiuose miestuose, tad siekiant spręsti nedarbo šalies regionuose problemą ir sumažinti darbo rinkos įtampą pagrindiniuose šalies ekonomikos centruose būtinas didesnis šalies gyventojų mobilumas bei efektyvesnė susisiekimo sistema“, – teigia „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė anksčiau DELFI siųstame komentare apie Lietuvos darbo rinką.
Jaunimo nedarbas susijęs su studijų trukme
Statistika taip pat skelbia, kad beveik kas šeštas Užimtumo tarnybos klientas – jaunesnis nei 30 m. bedarbis. Jų šio mėnesio pradžioje buvo registruota 24,1 tūkst., t. y. 5,1 proc. šios amžiaus grupės (16-29 m.) šalies gyventojų. Per metus jaunų bedarbių padaugėjo 0,8 proc.
Tuo tarpu Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad jaunimo (15-24 m. amžiaus) nedarbo lygis 2018 m. trečiąjį ketvirtį sudarė beveik 10 proc., per ketvirtį jis sumažėjo 1 proc., o per metus – 2,1 proc.
Aptardama Lietuvos darbo rinką ekonomistė taip pat atkreipia dėmesį, kad darbo jėgos aktyvumo augimui erdvės dar yra, nes, pavyzdžiui, Švedijoje, Nyderlanduose ir Danijoje šis rodiklis siekia apie 80 proc. Anot jos, ES lygiu ypač atsiliekame pagal jaunimo aktyvumą: tik 58,5 proc. 20-24 m. šalies gyventojų dirba arba ieško darbo, kai Švedijoje ir Danijoje tai daro 72 proc., o Estijoje net 78 proc. tokio amžiaus jaunuolių.
„Menkas jaunuolių aktyvumas darbo rinkoje yra susijęs su ilgiau nei daugelyje Vakarų Europos universitetų trunkančiomis bakalauro ir magistro studijomis. Siekiant padidinti jaunuolių įsitraukimą į darbo rinką, būtų naudinga trumpinti studijų trukmę“, – įsitikinusi L. Galdikienė.
Labiausiai trūksta pardavėjų, vairuotojų ir virėjų
Nors spalio mėnesį darbo rinkos aktyvumas šiek tiek mažėjo, darbo jėgos paklausa išliko aukšta. Per mėnesį darbdaviai įregistravo 33,7 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų 21 tūkst. – naujos. Palyginus su praėjusiu mėnesiu, darbo jėgos paklausa sumažėjo 4,7 proc. Užimtumo tarnybos specialistų teigimu, tai yra įprastas reiškinys baigiantis rudens darbų sezonui.
Palyginti su praėjusių metų spalio mėnesiu, šiemet įregistruota 16,7 proc. daugiau laisvų darbo vietų. Iš viso šiais metais buvo įregistruota 187 tūkst. pasiūlymų neterminuotam, 19,1 tūkst. – terminuotam įdarbinimui.
Daugiausia darbo pasiūlymų spalio mėnesį buvo registruota pardavėjams, darbininkams izoliuotojams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, virėjams, reklamos ir rinkodaros specialistams. Labiausiai augo garo variklių ir katilų operatorių ir darbininkų izoliuotojų poreikis, skelbia Užimtumo tarnyba.
Nors šių darbuotojų šalyje ir trūksta, tačiau pagal apdraustųjų skaičių jų šiuo metu yra daugiausiai iš visų specialybių. Naujausiais „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje dirba apie 62,1 tūkst. pardavėjų, 74,3 tūkst. sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų, beveik 43 tūkst. reklamos ir rinkodaros specialistų ir 17,2 tūkst. virėjų.
CV-Online valdomo projekto Manoalga.lt duomenimis, pardavėjai vidutiniškai per mėnesį gauna 541 Eur „į rankas“, sunkvežimio vairuotojai apie 923 eurus, virėjai – 568 Eur, o rinkodaros specialistai – 912 Eur, atskaičius mokesčius.
Tiesa, Užimtumo tarnybos duomenys skiriasi nuo darbo skelbimų portalo „CV-Online“ paklausiausių specialybių sąrašo. Portalo duomenimis, palyginus su pernai metų rudeniu, labiausiai išaugo švietimo (67 proc.), informacinių technologijų (45 proc.), transporto (53 proc.) bei gamybos (30 proc.) srities darbo pasiūlymų skaičius.
Toliau pagal darbo pasiūlymų skelbimų kiekį rikiuojasi gamybos ir pramonės sritis (ieškoma mašinų operatorių, mechanikų, gamybos darbininkų, technikų, inžinierių) bei klientų aptarnavimo sritis. Per mėnesį vidutiniškai šiems specialistams paskelbiama po 800 darbo pasiūlymų. Kiek mažiau – 700 darbo pasiūlymų per mėnesį – sulaukia pardavimų srities specialistai: pardavimų vadybininkai, pardavimų projektų bei skyriaus vadovai.