„Nors pasaulis garsiai kalba apie vis labiau įsitvirtinantį laisvai samdomo žmogaus darbo pobūdį, visgi Lietuvoje gerų realių pavyzdžių dar nedaug. Aišku, tai priklauso nuo darbo specifikos, bet jeigu imtume aukštos kvalifikacijos specialistus, pavyzdžiui, personalo valdymo, marketingo, finansų sektoriuose dirbančius profesionalus, jų, kaip laisvai samdomų, yra, bet dažniausiai juos samdo mažos įmonės, kurios negali užtikrinti krūvio visai darbo dienai ir tokį specialistą turėti kaip nuolatinį darbuotoją joms finansiškai per brangu“, – sako Personalo valdymo profesionalų asociacijos (PVPA) direktorė Aušra Bytautienė.
Viena dažnų priežasčių, kodėl žmonės pasirenka laisvai samdomo darbuotojo kelią, yra žavinti galimybė būti nepriklausomiems nuo konkretaus darbdavio, patiems valdyti savo laiką. Tačiau realybėje ši galimybė „žavia“ pasirodo toli gražu ne visada – tiek pačiam specialistui, tiek jį samdančiajam.
„Jeigu organizacija svarsto, ką pasirinkti – nuolatinį darbuotoją ar laisvai samdomą, ji turi suprasti, kad motyvavimas niekur nedingsta. Geras laisvai samdomas specialistas pasirinks jūsų įmonę, priklausomai nuo to, kiek įdomus jūsų projektas, kiek su jumis paprasta dirbti, kiek aiškiai sugebate iškomunikuoti užduoties specifiką, kiek įtrauksite. Nesvarbu, kad „freelanceris“ tarsi nėra jūsų organizacijos dalis, tą akimirką, kai jis yra samdomas, jis turi būti maksimaliai įtrauktas, tapti pilnaverčiu komandos nariu. Vadovai turi išmokti ne tik įtraukti išorinius žmones į veiklas, bet ir labiau jais pasitikėti.
Iš kitos pusės, pats laisvai samdomas žmogus tam, kad būtų paklausus, turi mokėti „parduoti save“, suprasti visas tokio darbo rizikas, ypač būti pasiruošęs finansiniam neapibrėžtumui. Gal po šio pavasario daug kas pagalvojo, kad gali dirbti „pats sau“, bet visgi tai tikrai nėra lengva“, – mintimis dalijasi A. Bytautienė.
Kita vertus, anot pašnekovės, šis karantino laikotarpis tapo geru spyriu įsitvirtinti nuotolinio darbo ir kartu laisvai samdomų specialistų kultūrai. „Tikrai matau, kad daug organizacijų praregėjo. Suprato, kad beprasmiška matuoti darbą tik laiku, reikia būti orientuotam į rezultatą. Tad palanki dirva tam atsirado“, – sako PVPA direktorė.
Be to, vis drąsiau pereinama prie modulinio darbo principo. T. y. konkrečiam projektui įgyvendinti yra suburiami reikalingi žmonės, kurie dirba su tuo projektu, o po to juos galima tiesiog paleisti. Tokiu būdu didelės įmonės gali sumažinti savo pastoviai samdomų žmonių skaičių ir sutaupyti.
Stabdis – vadovų įsitikinimai
Dr. Mantas Tvarijonavičius, „GoodPeople.lt“ bendraįkūrėjas, konsultantas, pats ne vienerius metus išbandęs laisvai samdomo specialisto duonos, įsitikinęs – kol kas didžiausias trikdis įsigalėti „freelancinimo“ kultūrai mūsų šalyje – organizacijų vadovų nuostatos.
„Problema ta, kad ne visi vadovai, įmonių savininkai, kurie pratę prie darbuotojų samdymo, įsigilinę į „freelancinimą“. O kai daug nežinomųjų, natūralu, daugiau ir baimės, nepasitikėjimo.
Kiek esu susidūręs praktiškai, dažnas vadovas vis dar mąsto – „Moku pinigus, vadinasi, perku tavo darbo laiką. Tau moku 100 proc., tad atitinkamai ir tu man skirk tą 100 proc. savo laiko“. Tiesa, kai kurie sektoriai užduoda pagreitį kitokiam požiūriui. Pirmiausia, tai tie, kurie nereikalauja tam tikrų komplikuotų darbo įrankių. Užtenka kompiuterio ir galvos“, – įžvalgomis dalinasi dr. M. Tvarijonavičius.
Anot jo, populiariausi laisvai samdomi darbuotojai yra informacinių technologijų (IT), finansų paslaugų specialistai. Taip pat įvairių kitų paslaugų teikėjai, pavyzdžiui, meistrai.
Žinoma, kaip sako pašnekovas, nereikia neigti, kad toks darbo principas kelia iššūkių tiek pačiam specialistui, tiek darbdaviui. Žvelgiant iš pastarojo pusės, visų pirma, itin reikšminga tampa užtikrinti konfidencialumo reikalavimus, taip pat mokėti suvaldyti komandą ir tinkamai formuluoti užduotis.
„Bet visa tai tikrai suvaldoma. Svarbiausia, tinkamai pasiruošti. Būtina užtikrinti, kad reikiama ir vienoda informacija „suvaikšto“ pas visus žmones. Laisvai samdomas žmogus turi gauti tikslią informaciją, ką turi padaryti, kokias jis turi priemones, resursus, kokie tarpiniai tikslai, koks galutinis tikslas, koks darbas laikomas atliktu kokybiškai, būtina tinkamai suformuluoti užduotis. Tai sudėtingiau kokybiškai atlikti nuotoliniu būdu, bet tikrai įmanoma“, – įsitikinęs dr. M. Tvarijonavičius.
Visgi kur kas didesnis iššūkis, pašnekovo teigimu, – jau minėtas vadovų įsitikinimų lygmuo. „Labai svarbu inventorizuoti savo nuostatas. Nesakau, kad laisvai samdomi specialistai visuomet yra tik gerai ar blogai, bet vienareikšmiai verta pabandyti, pažiūrėti, ar ir kaip tai veikia konkrečioje organizacijoje. Mes patys savo įmonėje turime laisvai samdomų žmonių ir mums tai pasiteisina.
Bet, natūralu, ne kiekvienai įmonei tai tinka. Mano galva, taip vadinamas „freelancinimas“ yra viena tų karštų tendencijų, kurią skatina globalizacija, nuotolinio darbo galimybės. Galiausiai, kartais neapsimoka samdyti specialistų visu laiku“, – sako pašnekovas ir priduria, kad prieš dešimt-penkiolika metų dar buvo svarbus geografinis atstumas, dabar atsiveria galimybės samdyti specialistus iš kokios tik nori šalies.
„Jei galima būtų pafantazuoti, manau, artimiausiu metu tikrai stebėsime didėjimą laisvai samdomų žmonių, kaip dabar itin sparčiai vyksta Vakaruose. Be to, karantino laikotarpis parengė mus pokyčiams. Tiek procesų automatizavimui, nuotoliniam darbui, tiek didesniam laisvai samdomų ekspertų pritraukimui. Dalis vadovų turėjo pamatyti, kad yra galimybės, kurių jie neišnaudojo“, – komentuoja dr. M. Tvarijonavičius.
Pasirinktas kelias pasiteisino
Dalius Šimaitis, „City Service“ įmonių grupei priklausančios darbų dalinimosi platformos „PortalPRO“, skirtos visiems Lietuvos meistrams, generalinis direktorius sako, kad jų organizacijos veiklos specifika reikalauja itin plataus meistrų kompetencijų spektro. Darbams užtikrinti, kaip sako D. Šimaitis, buvo pasirinktas laisvai samdomų specialistų kelias.
„Turėjome du pasirinkimus – ar priimti dar daugiau įvairiausio pobūdžio darbuotojų, ar eiti taip vadinamo dalinimosi ekonomikos keliu, sukuriant meistrų platformą. Pasirinkome pastarąjį. Dabar jau iš patirties matome, kad tai pasiteisino“, – sako D. Šimaitis.
Jis priduria, kad platformoje dirbantys žmonės vadinami mūsų partneriais. „Kai pradėjome šį virsmą, turėjome daug pokyčių ir pas save viduje, netgi pakeitėme „žodyną“. Turime nebe darbuotojus, o partnerius, kurie atstovauja įvairioms darbų sritims – elektrikai, santechnikai, statybininkai, apdailininkai ir kt.“, – pasakoja pašnekovas ir priduria, kad sudėtingiausia buvo pradžia – šios platformos sukūrimas ir pasitikėjimo užtikrinimas klientų ir partnerių akyse.
„Starto laikotarpiu, be abejo, turėjome iššūkių. Turėjome įgauti pasitikėjimą tiek iš partnerių, tiek klientų. Kai partneriai pamatė, kad viskas vyksta sklandžiai, kad iš tiesų galima uždirbti, pradėjome fiksuoti išties puikius rezultatus – augome po 20–30 proc. kas mėnesį. Lygiai taip pat reikėjo įgauti kliento pasitikėjimą dėl partnerių vykdomų darbų kokybės, terminų. Mūsų komanda atliko didžiulį darbą, kad suderintų šiuos du polius. Suformuoti veikiantį mechanizmą buvo tikrai nemenkas iššūkis. Netgi toks paprastas dalykas – vienodas darbo užduoties suvokimas ir įvertinimas, kartais pasirodydavo kaip nelengva užduotis“, – pasakoja D. Šimaitis.
Anot jo, laisvai samdomas žmogus, visų pirma, yra tas, kuris turi tam tikrų kompetencijų rinkinį ir jis dirba tai, ką iš tiesų mėgsta, dažniausiai yra orientuotas į rezultatą. Visa tai neretai sąlygoja kur kas atsakingesnį požiūrį į darbą. „Laisva valia rinktis darbus, laisvai planuoti savo darbo laiką, dirbti tai, ką geriausiai sugebi. Manau, tai sąlygoja, kad toks žmogus yra daug efektyvesnis. Žmogus pats sau vadovas. Tiesą sakant, mes patys buvome nustebę, kaip šoktelėjo darbų kokybė, kai perėjome prie tokio veiklos principo. Aš, kaip vadovas, matau, kad dažnai apsikrauname per dideliais valdymo mechanizmais, per dideliais kaštais, o apie alternatyvas nepagalvojame. Manau, mūsų atvejis rodo, kad keisti nusistovėjusias nuostatas verta“, – įžvalgomis dalinasi pašnekovas.
D. Šimaitis sako, kad per metus darbu platformoje susidomėjo apie 1200 meistrų, o specialybės testus išlaikė ir šiuo metu platformoje registruota virš 400 meistrų.
„Per platformą darbus gaunantys specialistai yra sakę, kad dirbant tokiu būdu jų uždarbiai, lyginant su ankstesnėmis darbovietėmis, išaugo kartais. Skaičiuojama, kad darbščiausi meistrai per mėnesį gali uždirbti net po 5–6 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių“, – sako D. Šimaitis.
Pavyzdžiui, santechnikos darbus daugiabučiuose atliekantis Irmantas Baltrušis sako, kad galimybė dirbti pagal tokį modelį tikrai nenuvylė. „Čia gaunu bent 30 proc. didesnį atlygį, nei gaudavau praeitoje darbo vietoje. Aišku, ir darbų pavyksta padaryti žymiai daugiau“, – patirtimi dalinasi I. Baltrušis.