Lietuvoje darbą pradeda pirmieji karo pabėgėliai iš Ukrainos – į kokias darbo vietas jie negali pretenduoti

Šiandien darbą „Rimi“ bendrovėje pradeda pirmoji įdarbinta karo pabėgėlė iš Ukrainos. Lietuvoje pabėgėlių iš Ukrainos jau apgyvendinta per 300, jiems dėl ekstremalios situacijos buvo supaprastintos priėmimo ir įdarbinimo sąlygos. Mažmeninės prekybos tinklas, kuriam dėl poreikio užtikrinti sklandų prekių tiekimą gyventojams bei sparčios e. prekybos plėtros naujų darbuotojų poreikis nuolat auga, pasiryžęs ukrainiečiams pasiūlyti laikiną ar net nuolatinį darbą. Ilgametė įmonės patirtis įdarbinant užsieniečius naudinga visiems tai norintiems padaryti verslams, tad kaip šį procesą paversti sklandesniu?

Išankstinės baimės dažniausiai nepasiteisina

Iš viso „Rimi Lietuva“ šiuo metu dirba 3300 darbuotojų, iš kurių 200 yra atvykę iš užsienio šalių: Turkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Vietnamo, Egipto ar kitų Afrikos bei Indijos pusiasalio, Azijos šalių. Bendrovės personalo specialistai jau žino kliūtis, kurios dažniausiai trukdo užsieniečius integruoti sklandžiai ir sako, kad dauguma išankstinių baimių nepasiteisina. Taip pat jau rasti būdai, kaip spręsti kylančius socialinius iššūkius, įvairovės ir tolerancijos klausimus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Kaip ir prekybos tinklo plėtra, darbuotojų paieška yra nuolatinė – šiuo metu ieškome kolegų į laisvas darbo vietas tiek parduotuvėse, tiek mūsų gamybos padalinyje. Norintiems dirbti mūsų bendrovėje galime pasiūlyti 105 atviras pozicijas įvairiuose miestuose. Dėl kalbos komisijos ribojimų aptarnavimo sektoriuje iš jų 50 galime pasiūlyti užsieniečiams. Dalis naujų būsimų darbuotojų – būtent Ukrainos ir kitų užsienio šalių piliečiai, kuriems suteikiame visą reikiamą pagalbą“, – sako personalo vadovė.

Iki šiol iš Ukrainos atvykusių darbuotojų įdarbinimo procedūra vyko įprasta tvarka, pradedant darbo pokalbiu bei dokumentų sutvarkymu ir baigiant reikalingų įdarbinimo procedūrų atlikimu, apmokymu. Įdarbinimo tvarka šiek tiek skyrėsi tik tuo atveju, jei paraišką pateikęs žmogus tuo metu dar negyveno Lietuvoje. Tuomet pirmiausia reikėjo išspręsti teisinius klausimus, kad atvykstantis į mūsų šalį dirbti žmogus tai padarytų legaliai. Tam buvo reikalingos vizos, gyvenamosios vietos priskyrimas ir kiti dokumentai. Šiuo metu valstybės institucijos palengvino įdarbinimo tvarką, kas leis tai padaryti dar greičiau ir sklandžiau.

Padeda ne tik įsidarbinti, bet ir integruotis

Pasak V. Kaikarienės, svarbi ne tik biurokratinė proceso dalis – naujam darbuotojui reikia padėti susigaudyti šalies kultūroje, supažindinti su Lietuvoje galiojančia teisine sistema ir suteikti reikiamą praktinę informaciją: „Mes esame paruošę specialias atmintines, kuriose darbuotojai randa pagrindinę informaciją apie viešojo transporto sistemą, kaip įsigyti telefono numerį ar atsidaryti banko sąskaitą.“

Vienas svarbiausių užsieniečių, o taip pat ir ukrainiečių, integracijos į Lietuvos darbo rinką aspektų – padėti suprasti ne tik įmonės, bet ir šalies kultūrą, tad būtina skirti didelį dėmesį naujų darbuotojų adaptacijai ir suteikti visą reikiamą pagalbą.

„Savarankiškai, nepažįstant svetimos šalies įsidarbinimo procesų ir kultūros, naujam darbuotojui įsitvirtinti labai sunku. Tad šiuo metu iš Ukrainos atvykusiems žmonėms „Rimi“ padeda integruotis ne tik įmonės viduje, supažindindama su įmonės kultūra bei klientų aptarnavimo standartu, bet ir prisitaikyti naujoje šalyje apskritai. Siekiame parodyti, kad Lietuvoje telpa ir sugyvena įvairūs požiūriai ir papročiai. Nors, žinoma, tam tikri kultūriniai skirtumai egzistuoja, daug bendraujame ir bendradarbiaujame su savo naujais darbuotojais tam, kad padėtume jiems suprasti mūsų kultūrą, taip pat ir patys geriau pažintume jų. Tam, kad visi užsieniečiai, atvykę čia gyventi ir dirbti, galėtų jaustis kaip namuose, svarbu gerbti jų šventes. Pavyzdžiui, mes pagal jas ir asmeninius poreikius sudėliojame darbo grafikus, kad darbuotojas galėtų puoselėti iš namų atsivežtas tradicijas“, – pavyzdžiais dalijasi V. Kaikarienė.

Nemokantiems kalbos siūlo darbą gamybos ir logistikos padaliniuose

Nors „Rimi“ noriai priima iš Ukrainos ir kitų užsienio šalių atvykstančius darbuotojus ir sulaukia vis daugiau jų paraiškų, dėl tam tikrų valstybės reguliavimų kitataučiams gali pasiūlyti toli gražu ne visas laisvas darbo vietas. Nors dauguma naujų darbuotojų norėtų dirbti prekybos salės darbuotojais ar kasininkais, deja, dėl kalbos barjero ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos reikalavimų to padaryti negali: „Lietuvių kalbos nemokantiems darbuotojams dažniausiai siūlome darbą gamybos padaliniuose bei logistikoje – prekių paskirstymo ir surinkimo sandėliuose. Džiaugiamės, kad dalis iš užsienio atvykusių darbuotojų ilgainiui išmoksta kalbėti lietuviškai, todėl gali pereiti į kontakto bei kalbos supratimo reikalaujančias pozicijas salėje ar dirbti kasininkais.“

Vis dėlto, kalbos nemokėjimas ar ankstesnė kitokio darbo patirtis nėra kliūtis įsidarbinti. Siekdama būti lygių galimybių darbdaviu įmonė yra patvirtinusi ir įgyvendina vidinę įmonės strategiją – Lygių galimybių politiką: „Ieškome darbuotojų bei kuriame darbo vietas, kurios yra pritaikytos kiekvienam. Mes žmonių neskirstome pagal tautybę ar rasę ir tikime, kad kiekvieną galime sėkmingai integruoti bei padėti įsitvirtinti mūsų darbo rinkoje.“