Logistikos sektoriuje – darbuotojų sausra: trūksta ne tik tolimųjų reisų vairuotojų

Lietuvos ir pasaulio logistikos bei transporto įmonės kelis paskutinius metus vis garsiau kalba apie nesibaigiančią personalo trūkumo problemą. Dažnai manoma, jog jaučiamas tik tolimųjų reisų vairuotojų stygius, tačiau verslo atstovai sako, kad sektoriui reikalingi ir aukštesnės kvalifikacijos specialistai, išmanantys duomenų analizę, tiekimo grandinės optimizavimą ir automatizavimą, naująsias technologijas.

Skaitmenizacijos, dirbtinio intelekto, daiktų interneto, virtualios ir papildytos realybės technologijos, kurių pritaikymas transporto ir logistikos sektoriuje atveria itin plačias galimybes, taip pat reikalauja profesionalų, gebančių dirbti pasitelkiant naujausius technologinius sprendimus. Logistikos specialistus ruošiančios aukštojo mokslo įstaigos tikina, kad formuodamos studijų programas atsižvelgia į rinkoje vykstančius pokyčius ir stengiasi, kad jos atitiktų darbo rinkos poreikį.

Transporto ir logistikos sektoriaus revoliucija

Kaip pranešime žiniasklaidai teigia Transporto inovacijų asociacijos (TIA) vadovė Asta Kazlauskienė, transporto ir logistikos pramonė yra didžiulio virsmo, susijusio tiek su keleivių, tiek su prekių mobilumu, kelyje. Per artimiausius metus ženkliai keisis keliavimo ir prekių pristatymo įpročiai ir būdai, tad dabar darbdaviai iš savo darbuotojų tikisi visai kitokių kompetencijų nei anksčiau. Didelę reikšmę sektoriaus pokyčiui turi ir globalios aktualijos: karas Ukrainoje, didėjantis dėmesys tvarumui, energetikos kainų šuoliai bei dirbtiniu intelektu paremti technologiniai sprendimai.

Tam, kad šiuo metu Lietuvos logistikos ir transporto sistema išgyvena esminių pokyčių laiką, pritaria ir Vilnius TECH universiteto profesorius, logistikos ir transporto vadybos katedros vedėjas doc. dr. Darius Bazaras.

„Pastaruosius trisdešimt metų plėtota Rytų–Vakarų transporto koridoriaus infrastruktūra nebetenka aktualumo. Karas bei sankcijų politika keičia krovinių srautus, o svarbiausia, krovinių pobūdį: jie tampa labiau individualizuoti, pastebimai mažėja stambių žaliavinių srautų, didėja poreikis papildomai plėtoti vartojimo prekių ir produktų vežimą Šiaurės–Pietų kryptimi“, – sako profesorius.

Verslininkas, Lietuvos verslo angelų tinklo LitBAN valdybos pirmininkas Vladas Lašas sako, kad ši greitėjanti daugialypė transformacija yra labai gera galimybė Lietuvos technologijų bendruomenei kurti startuolius, sprendžiančius logistikos ir transporto iššūkius visiškai naujai, taikant dirbtinio intelekto, kompiuterinės regos sprendimus, kuriant programinę įrangą ir elektrines pavaras šiuolaikiniam transportui.

Bendradarbiavimas – būdas pritraukti naujiems talentams

„Reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas tarp švietimo institucijų ir verslo, siekiant užtikrinti, kad jauni žmonės būtų tinkamai paruošti ir informuoti apie karjeros transporto ir logistikos versle galimybes.

Aukštosios mokyklos gali ne tik ruošti savo srities profesionalus, bet ir ženkliai prisidėti prie progreso transporto ir logistikos srityse, ieškodamos alternatyvų transporto tvarumo ir efektyvumo didinimui. Nemažiau svarbu, kad aukštosios mokyklos aktyviai bendrautų ir bendradarbiautų su verslu – tai ne tik padėtų aktyviau kurti inovacijas, bet ir augintų inovatorių bendruomenę Lietuvoje, kuri gerai išmano ateities tendencijas, tačiau ir supranta verslo poreikius ir inovacijų komercializavimo galimybes“,– pabrėžia Asta Kazlauskienė.

Alytaus kolegijos, ruošiančios transporto ir logistikos verslo specialistus, Inžinerijos katedros vedėja Ingrida Brazionienė džiaugiasi, kad vis daugiau socialinių partnerių prisideda ne vien tik patarimais ir rekomendacijomis, bet ir patys aktyviai dalyvauja studijų procese, pristatant ir/ ar suteikiant teisę naudotis profesinės veiklos duomenų bazių, transporto ir logistikos valdymo, intelektualių technologinių sistemų demo versijomis skaitant paskaitas apie tvarumo iššūkius, žaliosios logistikos veiksnius ir inovacijas.  

Technlogijų naudojimas įgūdžių atotrūkiui mažinti

Technologijų vaidmuo transporto ir logistikos sektoriuje toliau sparčiai kinta – automatizuotos ir autonomiškos transporto priemonės, pažangios analitikos sistemos, dirbtinio intelekto taikymas ir žymėjimo technologijos plinta vis greičiau. Šie technologiniai sprendimai padidino logistikos procesų veiksmingumą, efektyvumą bei tikslumą.

Verslininko V. Lašo nuomone, labai svarbu, kad ir valstybė, ir visuomenė būtų pasiruošusi technologiniam progresui: teisinis reguliavimas turi atspindėti pasiryžimą lyderiauti inovacijose ir priimti pamatuotą riziką visada atsirandančią su naujomis technologijomis.

Dėl šios priežasties tiek esamiems, tiek potencialiems sektoriaus darbuotojams reikia plėtoti ne tik specializuotas logistikos žinias, bet ir tarpdisciplininius įgūdžius. Tai turi apimti gebėjimą analizuoti ir interpretuoti duomenis, sprendimų priėmimą, projektų valdymą, tarpkultūrinę komunikaciją, lyderystę ir kritinį mąstymą. Verslas, savo ruožtu, turėtų investuoti į darbuotojų kompetencijų kėlimo ar perkvalifikavimo mokymus, suteikti galimybę dirbti naujomis technologijomis, kurti inovacijų kultūrą, skatinti idėjų generavimą ir naujoviškų projektų įgyvendinimą.

Ieškantiems iššūkių – unikalus laikotarpis

Doc. Dr. D. Bazaras tikina, jog šis laikotarpis yra unikalus ir labai palankus visiems, kurie nori kurti, planuoti, ieškoti ir siekti naujovių, čia pat taikomų praktikoje.

„Logistikos ir transporto darbo rinka laukia žmonių-kūrėjų, pasirengusių keisti sistemą, ieškoti naujos Lietuvos, kaip logistikos valstybės, paradigmos. Tai ypač tinkamas laikas suformuoti naujus maršrutus, plėtoti naujas logistikos verslo sritis ir formas. Visiems, kurie turi ambicijų, siekių bei nenori paskęsti rutinoje, logistikos ir transporto sritis yra pati tinkamiausia profesinės veiklos sritis. Kviečiu pasinaudoti šia galimybe, juolab, kad jos kartojasi ne dažnai“, – skatina unigersiteto logistikos ir transporto vadybos katedros vedėjas.

Pasak A.Kazlauskienės, logistikos ir transporto sektorius yra dinamiškas ir kintantis, todėl jis bus patrauklus tiems, kas ieško nuolatinių iššūkių ir nenuobodžių darbinių užduočių.

„Tobulėjant technologijoms specialistai įsitraukti į šios pramonės šakos veiklą turi daugiau galimybių nei bet kada anksčiau: autonominiai automobiliai ir robotai, daiktų internetas, dirbtinis intelektas, mašininis mokymasis, papildomos ir virtualios realybės technologijos, vandeniliu varomos transporto priemonės – visa tai jau visai netolima sektoriaus ateitis, kuriai reikės atitinkamų kompetencijų specialistų“, – pabrėžia Kazlauskienė.

V.Lašas mano, kad ateities logistikos ir transporto sektoriuje bus dar labiau reikalingi gebantys nuolat mokytis profesionalai, turintys gerus matematikos, fizikos, IT pagrindus.

„Juk logistika ir transportas yra savotiškai panašus į IT ir telekomunikacijas - tik vietoj bitų logistikos turime atomų logistiką“, – teigia jis.