Neįgaliųjų integracijai į darbo rinką trukdo išankstinės nuostatos – atskirtį jaučia net vaikai

Negalią turintiems žmonėms susirasti darbą gali būti nemenkas iššūkis, o pagrindiniu barjeru dažnai tampa visuomenės, darbdavių ir net pačių neįgaliųjų per laiką susiformavusios nuostatos. Tai iliustruoja ir skaičiai – Lietuvoje iš daugiau kaip 147 tūkst. darbingo amžiaus žmonių, turinčių negalią, dirba tik trečdalis. Susidariusią situaciją pasirengusių keisti institucijų ir šalyje veikiančių verslo organizacijų tikslas – palengvinti žmonių su negalia įsidarbinimo atviroje darbo rinkoje kelią ir mažinti socialinę atskirtį.

Siekia šalinti barjerus

Viena iš priemonių didinti žmonių su negalią integraciją darbo rinkoje – jau trečią kartą organizuota socialinės įdarbinimo agentūros „SOPA“ įgyvendinama tarptautinė „DUOday“ iniciatyva. Jos metu įmonės ir organizacijos žmonėms su negalia atveria savo duris ir pakviečia susipažinti su savo darbuotojų kasdienybe bei atliekamomis užduotimis, pasiūlo jas išbandyti, pabendrauti su organizacijos atstovais, sudalyvauti įvairiuose susitikimuose. Pačios įmonės savo ruožtu turi progą pastebėti negalią turinčių žmonių gebėjimus, įgūdžius ir talentus, kurie gali būti naudingi organizacijai.

„Dalis projekto dalyvių po organizacijose praleistos dienos iš karto sulaukia darbo pasiūlymų. Visgi pagrindinis iniciatyvos tikslas yra ne surasti darbo vietas, o keisti darbdavių nuostatas ir pačių negalią turinčių žmonių požiūrį į savo galimybes dalyvauti darbo rinkoje ir realizuoti savo gebėjimus. Net ir tie žmonės, kuriems darbas konkrečioje įmonėje nepasiūlomas, po tokios patirties įgyja daugiau pasitikėjimo savimi, pamato, ką sugeba, kas jiems patiems įdomu, kur galėtų būti naudingi“, – sako „SOPA“ direktorė Jurgita Kuprytė.

Trukdo išankstinės nuostatos

Anot J. Kuprytės, negalią turinčių žmonių svajonės ir tikslai dažnai būna gerokai apriboti išankstinių nusistatymų, kurie formuojasi ir įsitvirtina dėl neįgaliųjų neretai nuo pat mažens patiriamos socialinės atskirties.

Pašnekovės teigimu, negalią turintys vaikai dažnai ilgą laiką gyvena ir mokosi uždarose institucijose, specialiose mokyklose, o tai tiesiogiai veikia jų karjeros galimybes ir suvokimą apie jas. Be to, tik labai nedidelis procentas žmonių su negalia mokosi aukštosiose mokyklose.

„Galiausiai, tai veda ir prie kompetencijų klausimo. Dėl įvairių socialinių ir psichologinių barjerų didelė dalis neįgaliųjų ilgą laiką apskritai nedirba, todėl jaučiamas didžiulis atotrūkis nuo dinamiškos rinkos, kurioje nuolat vyksta pokyčiai. Visa tai dažnai nulemia negalią turinčių žmonių nepasitikėjimą savimi ir pasyvumą. Keletą kartų pabandžius, tačiau nepavykus susirasti darbo, viltis prarandama. Dėl to svarbu, kad iniciatyvą parodytų darbdaviai ir pasistengtų geriau suprasti žmones su negalia, atrasti jų talentus ir gebėjimus“, – sako J. Kuprytė.

Kuriant atvirą organizaciją reikalingos nuolatinės pastangos

Prie „DUOday“ iniciatyvos kasmet prisijungia ir vis daugiau lyderiaujančių šalies verslo organizacijų – tarp jų ir telekomunikacijų bendrovė „Telia“, kuri šiemet 5 programos dalyviams suteikė galimybę išbandyti įvairias darbo pozicijas. Žmones su negalia buvo pakviesti susipažinti su darbu klientų aptarnavimo salonuose, skambučių centre, verslo klientų aptarnavimo centre, marketingo skyriuje ir administracijoje.

Tačiau „Telia Lietuvos“ Darbdavio įvaizdžio vadovė Ineta Lapuchinaitė pažymi, kad bendrovės pastangos būti skirtingiems žmonėms – įskaitant negalią turinčius – draugiška ir atvira organizacija yra nuolatinės ir vien šia iniciatyva neapsiriboja.

„Mūsų įmonėje dirba tikrai ne vienas žmogus su specialiais poreikiais ir įvairiomis negaliomis. Visi jie yra išties vertinami ir palaikomi. Visiems darbuotojams suteikiamos sąlygos, leidžiančios dirbti ir jaustis patogiai. Daug dėmesio skiriame draugiškos ir atviros organizacinės kultūros kūrimui ir puoselėjimui, supratingumu ir pagarba grįstų santykių kolektyve skatinimui. Pavyzdžiui, įmonės vadovai dalyvauja pasąmonines nuostatas atpažinti ir jas pakeisti padedančiuose mokymuose. Tokių nuostatų atsikratymas yra darbo aplinkos be diskriminacijos sąlyga“, – sako I. Lapuchinaitė.

Anot I. Lapuchinaitės, „DUOday“ iniciatyvos metu įmonėje apsilankantys ir su jos gyvenimu iš vidaus susipažįstantys žmonės, susidomėję tam tikra pozicija, gali dalyvauti darbuotojų atrankoje ir tapti komandos nariais. Net jei tuo metu laisvų pozicijų konkrečiame padalinyje nėra, bendrovė su norinčiais įsidarbinti palaiko kontaktą ir informuoja apie atsilaisvinusias vietas.

Gerų patirčių netrūksta

Vienas iš telekomunikacijų bendrovėje dieną praleidusių „DUOday“ iniciatyvos dalyvių Martynas sako, kad ši patirtis jam buvo išties naudinga. Iniciatyva vyro dėmesį patraukė todėl, kad atrodė gera galimybė susipažinti su didelės kompanijos rinkodaros iniciatyvomis, daugiau sužinoti apie jas įgyvendinančios komandos darbą.

„Studijuoju rinkodarą, todėl norėjau geriau suprasti, kurioje marketingo srityje galėčiau pritaikyti savo įgytas žinias. Patirtis buvo tikrai naudinga. Turėjau daug susitikimų su įvairiais rinkodaros specialistais, atsakingais už skirtingas iniciatyvas. Taip pat sužinojau, kaip įgyvendinamos skaitmeninės kampanijos, kaip matuojamas jų efektyvumas, kaip atrodo verslo klientų specialisto darbo diena, ką veikia grafikos dizaineriai. Taip pat turėjau galimybę pakalbėti su atrankų specialiste, kuri papasakojo apie kompanijos kultūrą ir atsakė į įvairius įdarbinimo klausimus“, – įspūdžiais dalyvaujant „DUOday“ dalinasi Martynas.

J. Kuprytė sako, kad pavyzdžių, kai apsilankymas įmonėse negalią turinčius žmones įkvepia siekti naujų karjeros galimybių ir realizuoti savo gebėjimus netrūksta. Pavyzdžiui, pernai vienas komiksus piešiantis žmogus apsilankęs animacijos agentūroje buvo itin laimingas, kai suprato, kad jo pomėgiai ir gebėjimai gali būti pritaikyti darbe, o su tuo gali būti susijusi jo profesija.

„Toks ir yra mūsų tikslas – padėti negalią turintiems žmonėms pamatyti savo galimybes, o tuo pačiu paskatinti jas pastebėti ir verslą. Įmonėms šių žmonių gebėjimai tikrai gali būti naudingi, tereikia pagalvoti, kaip jų talentus ir pomėgius pritaikyti savo veiklai. Įmonėms taip pat svarbu būti atviroms ir pademonstruoti, kad įvairovė, skirtingos patirtys bei kompetencijos gali būti verslo stiprybė“, – sako J. Kuprytė.