Atlyginimai skiriasi dvigubai
Nutarėme pasidomėti: ar tikrai per agentūrą samdoma auklė yra brangesnė, kiek šiandien uždirba auklė ir ar sudėtinga rasti slaugę neįgaliam mažamečiui. Apie tai kalbamės su bendrovės „Mama ir auklė“ įkūrėja Ieva Augustiniene.
Žmonės net nepabandę vengia ieškoti auklės per agentūrą, nes mano, kad tai – ne jų kišenei. Ar jie teisūs?
Auklės parinkimas kainuoja – dėl to, be abejo, tėvai teisūs. Lietuvoje auklės parinkimas per „Mama ir auklė“ šiuo metu kainuoja 445-495 Eur. Mokama per du kartus – pasirašant sutartį ir išsirinkus auklę bandomajam laikotarpiui.
Žinoma, prieš mamai išeinant į darbą šeimos pinigai gali būti „nusekę“, tačiau yra alternatyva – šis mokestis išsimokėtinai. 5 Eur/mėn. turbūt kiekviena šeima gali sau leisti?
Tačiau dažniau į agentūrą nesikreipiama dėl mito, kad pačios auklės ten labai brangios. Neva užsidirbame iš auklių atlyginimų. Tai netiesa – neimame iš auklių jokio procento, o jos dirba taip, kaip nustato Lietuvos įstatymai: t. y., pačios atsakingos už savo mokesčių mokėjimą ir individualios veiklos išsiėmimą. Tėvai ir auklės tariasi dėl mokesčių ir atlyginimų lygiai taip pat tiek per agentūrą, tiek be jos. Agentūra tik gali patarti ir padėti susikalbėti.
Auklių atlyginimai tame pačiame mieste skiriasi daugiau nei dvigubai, pvz. pigiuose „miegamuosiuose rajonuose“ auklė tokio paties amžiaus vaikui gali kainuoti daug pigiau. Stebuklų nebūna: tokiai auklei keliami ir mažesni reikalavimai, o jai pačiai patogu susisiekti, nes gyvena kažkur šalia.
Iš ko susidaro mokestis? Tam, kad duomenų bazėje turėtume atrinktas 100 auklių, mums reikia patikrinti 666. Čia vaizdžiai parodžiau, ką reiškia, kai pagal mūsų reikalavimus tinkamos dirbti su vaikais yra tik 1-2 kandidatės iš dešimties.
Tačiau tai tik atrankų pradžia. Toli gražu ne kiekviena auklė tinka kiekvienam vaikui, o jei tinka – ar pačiai auklei tiks siūlomos sąlygos? Kad ir tas pats atlyginimas?
Galutinį etapą vadiname „pasitikrinti auras“. Auklė turi tikti ne tik vaikui, bet ir su tėveliais vieni kitų neerzinti. Galbūt nuo vaikystės pešėtės su pussesere ir iki dabar jos „nevirškinate“, o atėjusi auklė atrodo kaip jos kopija?
Auklės parinkimui agentūroje yra dar viena alternatyva – Ekspertitė. Įsivaizduokite tūkstančius išnagrinėtų auklių ir tėvų anketų, kurių pagrindu sukurta visiškai nauja paslauga: tėvams atskleidžiamos paslaptys, kaip jiems patiems susirasti gerą auklę būtent jų vaikui. Ir tokia paslauga kainuoja penkis kartus pigiau nei auklės parinkimas agentūroje. Ekspertitės paslauga yra žemėlapis auklių rinkoje.
Ar auklės ir slaugės įkainis smarkiai skiriasi? Kokio išsilavinimo reikia norint įsidarbinti aukle, o kokio – slauge?
Aukles, kurios dirba su specialiųjų poreikių vaikais, vis vien vadiname auklėmis. Natūralu, kad darbas, kurį gali atlikti ne kiekviena auklė, būna kiek daugiau apmokamas. Dažniausiai prie valandinio „įprasto“ įkainio pridedama pora eurų. Kaina priklauso tiek nuo auklės savybių, tiek nuo darbo specifikos: pavyzdžiui, jei reikia daryti kokias ypatingas procedūras ar sudėtingus pratimus.
Dirbame su „paprastomis“ auklėmis, t. y., neparenkame specializuotų medicinos seselių, tam reiktų kreiptis į medicinos įstaigą, bet dažnai yra auklių, kurios/kurie slaugė artimuosius, prižiūrėjo vaikučius su ypatingais poreikiais arba tiesiog turi didelį norą padėti būtent tokiems vaikams ir gali išmokti. Kitaip sakant: ką gali išmokti daryti mama, tą patį gali išmokti ir pasišventusi auklė.
Kiek žmogui gali kainuoti aštuonių valandų auklės paslaugos sostinėje? O kiek – auklės vaikui su specialiais poreikiais? Ar slaugė mažamečiui ir suaugusiajam kainuos skirtingai?
Auklių atlyginimai skiriasi daugiau nei dvigubai. Gali būti, kad šią vasarą apatinė „normali“ auklių atlyginimo riba nuo 700 Eur ūgtels, taip pat kyla ir „viršus“. Anksčiau virš 1000 Eur gaudavo reta auklė, dabar – vis daugiau.
Su slaugėmis suaugusiesiems („tetos – pagalbininkės“ tipo, irgi be medicininio išsilavinimo) dirbame gana retai. Dažniausiai joms mokamas valandinis 5-10 Eur/val. atlygis.
Ar auklių, norinčių prižiūrėti vaikus su specialiais poreikiais, yra mažiau nei norinčių dirbti tiesiog auklėmis?
Senelių ir ligonių priežiūra dažnai gana niūrus užsiėmimas, tačiau labai priklauso nuo būklės ir žmogaus charakterio. Anksčiau apmokėdami slaugą seneliams jų vaikai labai taupydavo, bet žmogui, neturinčiam patirties su mažais vaikais, kartais toks darbas tikdavo. Šiuo metu situacija keičiasi, tikėtina, atsiras daugiau galinčių sumokėti ateinančiai pagalbininkei, taip pat atsiranda pačių ligonių, kurie gali sau leisti orias sąlygas.
O kalbant apie auklę specialių poreikių vaikams – taip, tokių yra mažiau, bet rasti tikrai galima. O jei tėveliai pakankamai lankstūs dėl reikalavimų kandidatei, galima rasti ir pigesnių variantų.
Kuo rizikuojama samdant žmogų „iš gatvės“? Turbūt žinote ne vieną skaudų pavyzdį, kaip dėl to nukenčiama.
„Iš gatvės“ dabar pervadinčiau „iš facebooko“. Socialiniai tinklai sąlyginai atrodo saugesni, tačiau iš esmės yra ta pati „gatvė“, kur bet kas gali rekomenduoti vienas kitą.
Pretendentė į auklę gali būti apskritai netinkama dirbti su vaikais, gali tiesiog netikti konkrečiam vaikui, šeimai. Gali būti manipuliatorė: kai vaikas pripranta, sumanyti keisti sąlygas. Arba neatsakinga – tiesiog mesti darbą. Tokio požiūrio „aš pabandysiu dirbti aukle, o jei nepatiks, išeisiu“ neturėtų būti dirbant su vaikais, deja, pasitaiko.
Baiminasi atsakomybės
Pasiteiravome nuomonės ir 11 metų aukle dirbančios Danguolės P. Vilniuje gyvenanti moteris paprastai vienoje šeimoje išbūna po 2-4 metus – kol vaikas pradeda lankyti darželį ar mokyklą.
„Niekada nebandžiau prižiūrėti neįgalaus vaiko. Tokios galimybės nesidairau ir turbūt nelabai ryžčiausi. Mane stabdo baimė, atsakomybė. Šiuo metu gaunu gerokai mažiau nei 1000 eurų, bet man geriau ramesnis darbas. Sutinku, paskui neįgalų vaiką nereikia lakstyti, turbūt ir lavinti nereikia, bet kiekvienas renkasi savo“, – pasakojo 55 metų moteris.