Idėją pereiti prie nuotolinio darbo pastūmėjo patys darbuotojai
Vasaros metu atlikta 35-iose šalyse veikiančios pavežėjimų platformos „Bolt“ darbuotojų apklausa parodė, jog iš 1000 darbuotojų net 80 proc. norėtų bent pusę viso darbo laiko dirbti nuotoliniu būdu. Be to, analizuojant Talino būstinės raktų-kortelių duomenis, matyti, kad apsilankymų biure pikas fiksuojamas tuomet, kai numatyti bendri komandos susirinkimai ir penktadieniais, vykstant neformaliems pasibuvimams, pavyzdžiui, organizuojant bendrą pietų pertrauką.
„Karantino laikotarpiu daugelis mūsų darbuotojų jautėsi produktyvesni būtent dirbdami namuose. Apribojimams pralaisvėjus, biurai žmonėms tapo socializacijos vieta. Manome, kad nėra tokio sprendimo, kuris būtų geriausias absoliučiai visoms užduotims ar situacijoms, nesvarbu, kokią politiką įmonė taiko: nuotolinio ar tik biure vykstančio darbo. Vis dėlto, įsiklausėme į savo darbuotojų nuomonę ir ėmėmės analizuoti apsilankymų biure statistiką, kurios duomenys pastūmėjo sukurti lankstesnę biuro koncepciją – t.y. mišrių darbo vietų“, – sako Karin Palmquist, bendrovės žmogiškųjų išteklių ir kultūros viceprezidentė.
Ketinama perimti gerąją praktiką
Pirmiausia biuras bus pertvarkytas Taline, tačiau ateityje tokią kultūrą numatoma pradėti taikyti ir kitose veiklą vykdančiose šalyse. Pagal naują tvarką numatoma, jog nuolatines darbo vietas turės tik 20 proc. darbuotojų. Likusieji, esant poreikiui, galės naudotis laisvomis darbo vietomis atskirų komandų erdvėse, taikant visas saugumo priemones: nuolatinį patalpų vėdinimą, paviršių dezinfekavimą ir kt. Tai ne tik sukurs daugiau erdvės, bet, tikimasi, praplės galimybes didinti komandas.
Apie praktikos perėmimą jau svarsto ir „Bolt“ Lietuvoje. Pasak įmonės vadovo Andriaus Pacevičiaus, nuotolinio darbo kultūros puoselėjimas dažnu atveju gali būti didelis laimėjimas tiek darbdaviui, tiek darbuotojui.
Išskyrė darbo per atstumą pliusus ir minusus
Pasak psichologo Pauliaus Rakštiko, nuotolinis darbas turi tiek savo privalumų, tiek tam tikrų silpnybių, tačiau dažnu atveju juos nulemia labai individuali patirtis.
Pirmiausiai, anot jo, nuotolinis darbas suteikia daugiau lankstumo, nes patys pasirenkame, iš kokios vietos norime dirbti. Tai savaime leidžia laisviau derinti darbo ir asmeninio gyvenimo procesus. Nors daugeliui tai svarbi pridėtinė vertė, tačiau P. Rakštikas atkreipia dėmesį, jog ne visiems tinka darbas iš namų. Tai ypač liečia šeimas, auginančias vaikus.
„Yra visuomenės grupė, kuri visą gyvenimą dirbo biure, todėl tokie žmonės tiesiog neturi įgūdžių ir savidisciplinos, kuri garantuotų tokius pat rezultatus, kaip dirbant įprastomis sąlygomis. Tokie žmonės nesupranta, kaip elgtis su tariama laisve, ir jiems prisitaikyti yra gana sudėtinga. Nesiremiu tyrimais, tačiau nedrįsčiau išskirti, jog viena darbo forma yra geresnė už kitą – čia viskas priklauso nuo kiekvieno žmogaus asmeninės patirties ir įgūdžių organizuoti darbą savarankiškai“, – svarsto psichologas.
Akcentuoja tiesioginio kontakto svarbą
„Norint darbe jaustis gerai, kontaktas su žmonėmis, bent minimalus, yra būtinas. Žinoma, jei emociniai santykiai darbovietėje yra komplikuoti, tuomet darbas iš namų gali tapti tikru išsigelbėjimu, tačiau normalaus klimato organizacijoje derėtų išlaikyti sveiką realaus ir netiesioginio ryšio santykį“, – įsitikinęs P. Rakštikas.
Anot jo, darbo forma, kai yra pilnai pereinama prie nuotolinio ryšio, o kontaktas išlaikomas tik kompiuterio ekrano pagalba, nėra sveikintina.
„Jei pilnai pereitume prie nuotolinio bendravimo, turėtume tik imitaciją, kad palaikome kontaktą su savo kolegomis. Žmonėms yra būtina reali komunikacija, neverbalinis pašnekesys, prisilietimai ar tiesiog pokalbiai apie nieką. Todėl sveikintos tos įmonės, kurios palieka šiam mechanizmui vietos ir neeliminuoja realaus, žmogiškojo bendravimo ir tiesioginių susitikimų“, – teigia psichologas.