Visada pavargęs
Chae Soo Hongas dirbo įmonėje, gaminančioje „jangjorim“ – populiarų patiekalą iš jautienos sojos padaže. Pagrindinis jo darbas buvo prižiūrėti, kad produkcija atitiktų standartą ir būtų pagaminama laiku.
Darbo dienomis jis keliaudavo po kompanijos gamyklas ir prižiūrėdavo, kaip vyksta gamyba. Šeštadieniais pagrindiniame biure jis tvarkydavo dokumentus. Net vakare grįžus namo, darbai nesibaigdavo. Nors tai ir nebuvo jo pareiga, vakarais Chae Soo Hongas dažnai atsiliepdavo į gamyklų darbuotojų skambučius – daugiausia emigrantų iš užsienio, kuriems reikėdavo pagalbos, kol įpras prie gyvenimo Pietų Korėjoje.
„Kai 2015 m. jis pradėjo dirbti, kompanijoje buvo apie 30 darbuotojų. Kai jis mirė, kompanijoje dirbo jau 80 žmonių, tačiau jam pareigų tik daugėjo“, – CNN teigė jo našlė Park Hyun Suk.
Kompanijai plečiantis, Chae Soo Hongui užkraudavo vis daugiau darbų. Grįžęs namo jis jausdavosi tiek išvargę, kad didžiąją dalį laiko pramiegodavo.
Vyras mirė vieną 2017 m. rugpjūčio šeštadienio vakarą. Ryte jis susiruošė eiti į biurą, tik skundėsi, kad jaučiasi pavargęs. Žmona per daug nekreipė dėmesio, nes jis nuolat jausdavosi pavargęs.
„Aš turėjau pastebėti ženklus, kad jis prastai jaučiasi", – sakė jo žmona.
Visgi tą dieną vyras negrįžo namo. Kolegos rado jį be sąmonės susmukusį kabinete. Tiksli mirties priežastis nebuvo įvardinta.
Valdžia trumpino darbo savaitę
Oficialiais duomenimis, pernai daugybė žmonių Pietų Korėjoje mirė dėl persidirbimo. Iš Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių valstybių Pietų Korėjos gyventojai dirba daugiausia valandų per savaitę, beveik perpus daugiau nei pramoninė šalis Vokietija. Meksikoje ir Kosta Rikoje situacija dar prastesnė, tačiau jos dar tik siekia patekti į EBPO.
Liepą šalies valdžia sumažino maksimalų darbo valandų skaičių – nuo 68 iki 40 valandų per savaitę su 12 valandų apmokamų viršvalandžių. Visgi iš pradžių šis įstatymas bus taikomas tik įmonėms, kuriose dirba daugiau kaip 300 darbuotojų.
Šalies prezidento Moon Jae Ino teigimu, tai „proga iš persidirbusios visuomenės tapti visuomene, kurios gyventojai leidžia laiką su šeimomis“.
Vis dėlto šis įstatymas suteikė didelę naudą visuomenei: Darbo ministerija rugpjūčio mėn. paskelbė, kad buvo sukurta apie 43 tūkst. naujų darbo vietų, nes įmonės buvo priverstos samdyti daugiau darbuotojų, o ne reikalauti, kad esami darbuotojai dirbtų viršvalandžius.
Ne visi darbdaviai teigiamai reagavo į pokyčius
Jeongas Hak-dongas yra pašto paslaugų teikėjas Ilsane, netoli Seulo. Jis sakė, kad nuo naujos darbo savaitės trukmės įsigaliojimo, ne daug kas pasikeitė.
„Valdžia kalba apie 52 valandų politiką. Tai reiškia, kad mums reikia pradėti dirbti 8 val. ir baigti iki 18 val.", – teigė jis CNN. – Tačiau tikrovė tokia, kad mes vis dar dirbame ir po 20 val."
Vyras pasakoja, kad dažniausiai jis dirba maždaug 12 val. per dieną. Tačiau netgi tuomet jis iki galo nepabaigia darbų. Jis taip pat teigia, kad yra susirūpinęs dėl vairuotojų, kurie stengiasi greičiau užbaigti savo siuntų pristatymus ir dažnai pakliūna į eismo įvykius.
Pernai pašto darbuotojas, kuris buvo sužeistas avarijoje, buvo paprašytas pradėti dirbti toliau. Jis darbdaviui paliko raštelį, apskundžiantį jį dėl nežmoniško elgesio ir nusižudė.
Kovoja dėl kompensacijos
Oficialiai Pietų Korėjoje nepripažįstama mirtis nuo persidirbimo, bet šalies darbininkų kompensavimo ir socialinio aprūpinimo tarnyba „COMWEL“ teigia, kad dirbant daugiau nei po 60 valandų per savaitę tris mėnesius ir patyrus širdies smūgį, maitintojo netekusiai šeimai turėtų būti mokama kompensacija.
Kadangi Chae Soo Hongas mirė ofise, jo žmona manė, kad jo mirtis bus siejama su darbu ir jam priklausys darbuotojų kompensacija. Visgi tai įrodyti buvo ne taip jau paprasta – „COMWEL“ reikalavo, kad moteris įrodytų, jog vyras mirė darbo vietoje.
„Tai tapo didžiuliu iššūkiu. Jis paprastai iš namų išeidavo 7 val. ryte ir grįždavo namo tik 10 val. vakare. Tačiau tokios jo darbo valandos niekur nebuvo oficialiai registruotos," – sakė Park Hyun Suk.