Piktinasi įstatymo pataisomis ir sumažintomis išmokomis: kaip įdarbinti pusiau paralyžiuotą?

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) duomenimis, daugiau kaip trečdalis įstatymų šalyje priimami neįvertinus jų daromo poveikio verslui – vien 2015-2020 m. su darbo santykiais ir ekonominės veiklos reguliavimu susijusių įstatymų srityje buvo priimti 84 pakeitimai, iš kurių 32 projektų aiškinamuosiuose raštuose nepateikiami detalizuoti padariniai verslo sąlygoms. Panašu, kad ta pati situacija susiklostė ir su pernai įsigaliojusiomis Socialinių įmonių įstatymo pataisomis – vietoj žadėto neįgaliųjų padėties darbo rinkoje pagerinimo įstatymo reforma situaciją tik pablogino.

Jau 16 metų Lietuvoje veiklą vystantis „Gydomojo masažo centras“ šiuo metu turi 28 darbuotojus, iš jų – daugiau nei pusė turintys regėjimo negalią, tarp jų – ir pats įmonės savininkas bei įkūrėjas Egidijus Jakimavičius.

„Pats dirbau masažuotoju poliklinikoje ir matant, kiek žmonių aktuali ši paslauga, kilo mintis atidaryti savo masažo kabinetą. Klientų daugėjo, vienam dirbti pasidarė per sunku, pradėjau dairytis kolegų. Įkūriau socialinę įmonę, jos statusas padėjo plėtoti verslą – kitu atveju būtų sudėtinga išsilaikyti be valstybės paramos“, – pasakoja E. Jakimavičius.

Pasak jo, didžiausia pagalba, kurią suteikia socialinės įmonės statusas, yra kompensacija darbo užmokesčiui. Jei reikėtų įmonei išsilaikyti tik iš gaunamų pajamų, masažo specialistams tektų išsiversti be pagalbinių darbuotojų, be kurių praktiškai neįmanoma dirbti – administracija ir asistentai registruoja klientus, sutvarko kabinetus po kiekvieno vizito, rūpinasi apskaita bei dokumentacija.

Įstatymo pataisos kirto per atlyginimus

Nuo 2020 m. liepos įsigaliojusios Socialinių įmonių įstatymo pataisos masažo centrui tapo nemažu iššūkiu – 10 procentinių punktų buvo sumažinta darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų subsidija neįgaliesiems.

Darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų subsidija buvo mažinama nuo 70 iki 60 proc. neįgaliesiems, turintiems nuo 30 iki 40 proc. darbingumo lygį, ir nuo 60 iki 50 proc. – lengvą neįgalumo lygį turintiems darbuotojams (nuo 45 iki 55 proc. darbingumo lygis).

„Visada mokėdavau darbuotojams maksimalų atlyginimą, siekiantį du minimalius darbo užmokesčius – reikia žmonėms ir šeimas išlaikyti, ir pats iš savo patirties žinau, kad negalią turintys patiria daugiau išlaidų nei sveikas žmogus. Po įstatymo pakeitimų sumažėjus kompensacijai, teko mažinti atlyginimus ir mums, pasidarė gerokai sunkiau išsilaikyti“, – dalijasi E. Jakimavičius.

Pastaruoju metu vykdomi įstatymų pakeitimai neįgaliųjų atžvilgiu neatneša žadamos naudos, o valstybės bandymai į darbo rinką įtraukti sunkiausią negalią turinčius žmones atrodo neadekvačiai, pastebi pašnekovas.

„Visada sakau, kad neįgalieji turi dirbti ir užsidirbti, o ne gyventi vien iš pašalpų. Tačiau kalbant apie sunkiausią negalią turinčius žmones – kaip juos įdarbinsi, jei jie guli lovoje ar yra pusiau suparalyžiuoti? Kitose šalyse sunkią negalią turintys žmonės yra integruojami į visuomenę ne per darbą, o per kitas veiklas – jiems organizuojamos išvykos į gamtą, pabūti gryname ore, paglostyti naminį gyvūną ir panašiai“, – sako E. Jakimavičius.

Dirbti motyvuoja klientų atsiliepimai

„Gydomojo masažo centro“ vadovas neslepia, kad surasti motyvuotų ir dirbti norinčių žmonių nėra lengva, tačiau surasti gerų regėjimo negalią turinčių masažo specialistų – taip pat yra sudėtinga.

„Masažuotojo specialybė yra prieinamiausias darbas silpnaregiams ir akliesiems, tačiau nuo 2012 m. masažuotojų rengimą perėmus profesinio mokymo centrams jie mokosi kartu su negalios neturinčiais žmonėmis. Dėl šios priežasties akliesiems nebeskiriama tiek dėmesio kursų metu, todėl jų pasiruošimas specialybei labai suprastėjo. Dėl specialistų trūkumo teko 1 iš 4 Vilniuje esančių salonų uždaryti“, – dalijasi E. Jakimavičius.

Nemažai darbuotojų masažo salonuose dirba virš 10 metų. Juos motyvuoja ne tik jų negaliai pritaikyta darbo aplinka bei sąlygos, bet ir pavėžėjimo paslauga į darbą ir iš jo, apmokami kursai bei už darbo stažą pridedami nedideli priedai prie atlyginimo.

Pasak jau 12 metų masažo salone dirbančio regėjimo negalią turinčio Ruslano, vis dėlto labiausiai motyvuoja teigiami klientų atsiliepimai.

„Darbas man labai patinka ir džiugina tai, kad dauguma klientų yra nuolatiniai. Jie vertina mano nuoširdų ir kruopštų darbą, o kuo daugiau patenkintų klientų turi – tuo geresnis ir darbo užmokestis. Tai skatina dirbti atsakingai ir sąžiningai“, – teigia Ruslanas, su žmona auginantis dvi dukras.

Nedidelė darbuotojų kaita įmonėje leidžia puoselėti šiltus santykius darbe. „Visi esame kaip viena šeima“, – sako E. Jakimavičius, kasmet kolektyvui organizuojantis ne tik kalėdinį vakarėlį, bet ir kitų švenčių paminėjimą.

Didžiausias iššūkis – išsilaikyti per pandemiją

Praėjusiais metais prasidėjusi COVID-19 pandemija kirto be gailesčio daugeliui įmonių – negalėdamas vykdyti kontaktinės veiklos karantino laikotarpiu duris užvėrė ir „Gydomojo masažo centras“. Paklaustas apie didžiausią šių metų iššūkį, masažo centro vadovas atsidūsta – svarbiausia yra išsilaikyti. Dėl sumažėjusių pajamų pandemijos laikotarpiu teko ir 40 tūkst. eurų paskolą iš valstybės paimti lengvatinėmis sąlygomis.

„Iki pandemijos gydomojo masažo salone per dieną aptarnaudavome iki 9 klientų per nepilnas 7 darbo valandas, dabar darbo laiką sutrumpinome iki 5 valandų, nes sumažėjus klientų kiekiui, nebeturime pakankamo krūvio“, – sako E. Jakimavičius.

Karantino metu prastovoje buvęs masažuotojas Ruslanas neslepia, kad tuo metu neramu buvo ne tik dėl savo ir artimųjų sveikatos, bet ir dėl ateities.

„Dirbdamas galiu užtikrinti geresnes sąlygas sau ir savo šeimai, būti mažiau priklausomas nuo valstybės, tai suteikia savarankiškumo. Prasidėjus pandemijai buvo neramu, ar jai pasibaigus klientai nebijos vėl eiti į masažus. Džiaugiuosi, kad po karantino daugelis lojalių klientų grįžo ir galime dirbti toliau – masažas padeda kovoti su įtampa, kurią visi jaučiame šiuo metu“, – teigia gydomojo masažo specialistas.