Šios profesijos atstovai išgyvena aukso amžių: konkurencija į darbo vietą maža, specialistų ieškoma visoje Europoje

„Aš užaugęs skraidysiu į Marsą ir ten kursiu gyvenvietes“, – parke ant suolelio kalbasi du paaugliai.


„Kaip Muskas? Aš tai visai norėčiau išgelbėti šią planetą, Marsas skamba patraukliai, bet tu tik pagalvok, kiek daug dar galime nuveikti, jog galėtume ir Žemėje gyventi, – savo planus dėsto jaunuolis, – tik žinai, jei atvirai, neturiu nė žalio supratimo, ką man studijuoti, kad galėčiau suderinti mano taip mėgstamas technologijas ir pasaulio gelbėjimą. Negi kaip visi, stoti į IT.“

Šis jaunuolių pokalbis, nugirstas sostinės parke, puikiai iliustruoja jaunų žmonių požiūrį ir žinių stygių, ką įvairių specialybių atstovai iš tiesų veikia.

Lietuvoje jau seniai girdimos kalbos, kad mūsų šalyje kritiškai trūksta tam tikros srities specialistų, kurių profesijos jau dabar išgyvena aukso amžių, rašoma pranešime žiniasklaidai. Ir tai ne tik IT sritis.

Aukso amžius energetikos inžinieriams

Europos Sąjunga (ES) siekia turėti darnią, patikimą ir konkurencingą energetiką. Ši sritis tiek dabar, tiek ateityje bus savo aukso amžiuje, o šios srities specialistų trūkumas jaučiamas jau dabar. O ką daro energetikos inžinierius ir kaip energetika susijusi su inovacijomis?

ES valstybės narės susitarė dėl priemonių, kuriomis siekiama pagerinti energijos vartojimo efektyvumą visuomenėje. „Švarios energijos visiems europiečiams“ pakete numatyta, kad pagrindinis prioritetas yra energijos vartojimo efektyvumas arba kitaip tariant – mažinti bereikalingą vartojimą. Numatytas tikslas yra iki 2030 metų sumažinti energijos vartojimą 32,5 %, o pasiekti šio tikslo padėtų pokyčiai pastatų šildymo ir vėsinimo sektoriuje. Ir čia į pagalbą kviečiami energetikos inžinieriai. Jie inovatyvius technologinius sprendimus pritaiko energiją (šilumą, elektrą, dujas) gaminančiose ir tiekiančiose įmonėse; patalpų šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo ir vėsinimo sistemas projektuojančiose bei įrengiančiose ir prižiūrinčiose įmonėse, minėtas sistemas naudojančiose gamyklose ir pastatuose.

Remiantis ES duomenimis prognozuojama, kad nuo 2020 iki 2030 metų visoje ES reikės dar maždaug 6,3 mln. papildomų darbuotojų energetikos sektoriuje. Tai reiškia, kad per nepilną dešimtmetį darbuotojų skaičių reikės praktiškai padvigubinti. Lietuvoje taip pat reikia ruošti kuo daugiau inžinierių, nes jau dabar yra jaučiamas jų trūkumas, tuo pat metu planuojama kelti esamų darbuotojų kvalifikaciją.

Lietuva – energetikos inovacijų kūrėja

Lietuva siekia tapti ES regiono energetikos inovacijų lydere. Šaliai siekiant greitos energetikos sektoriaus plėtros, bus reikalingi inovatyvūs sprendimai, o investicijos į energetikos inovacijas sieks iki 2 proc. nuo BVP.

Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje rašoma, kad Lietuva iš energetikos technologijas importuojančios šalies turi tapti energetikos technologijas kuriančia ir jas eksportuojančia šalimi. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech), Pastatų energetikos katedros vedėjas Artur Rogoža sako, kad su šiuo tikslu atsiveria didelės perspektyvos vystyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir aplinkos oro teršalų kiekio mažinimo technologijas.

„Efektyviai įgyvendinant pastatų renovacijos programas bei keliant gamybos pramonės įmonių žaliosios energijos vartojimą jau dabar yra galimybė kurti darbo vietas ir tobulinti žmogiškųjų išteklių gebėjimus. Mūsų universitetas suprasdamas rinkos specialistų poreikį siūlo atitinkamas Energijos inžinerijos krypties studijų programas,“ - sako A. Rogoža.

Šalyje bus skatinamas perspektyviausių energetikos technologijų kūrimas ir plėtra, taip pat inovacijų inkubatorių kūrimas. To rezultate, bus kuriamos gerai apmokamos darbo vietos ir didinamas didelę pridėtinę vertę turintis energetikos technologijų ir žinių eksportas.

Į dvi darbo vietas – vienas kandidatas

Lietuvoje šiuo metu jau veikia ne viena atsinaujinančių išteklių energiją gaminanti įmonė. O jose dirba inovatyvias technologijas išmanantys ir savo veikloje taikantys energetikos inžinieriai. Įmonėms plečiantis, personalo vadovai nuolat ieško šių profesijų atstovų ir pastebi, kad konkurencija į energetikos inžinieriaus darbo vietą yra maža. Tarptautinės atsinaujinančios energetikos įmonė Green Genius biodujų ir saulės energetikos projektus vysto 8-iose Europos rinkose. Specialistų paieškos vyksta nuolat, tačiau rasti kompetentingą inžinierių tampa vis sunkiau.

„Pastaraisiais metais energetikos inžinierių ieškome Lietuvoje, Lenkijoje, Ispanijoje ir kitose Europos šalyse. Situacija šiuo metu tokia, kad ne tik mes renkamės kandidatą, bet ir kandidatas renkasi būsimą darbdavį. Green Genius veikla realiai prisideda prie klimato kaitos stabdymo ir planetos gelbėjimo. Dėl šio motyvo dažnai ir laimime darbdavio pasirinkimo konkurse,“ – pasakoja įmonės Personalo vadovė Oksana Balsienė. Moteris pabrėžia, kad augant energetikos inžinierių poreikiui, ši profesija tampa vis labiau prestižinė, o dėl profesionalų vyksta vis aršesnė darbdavių kova. „Energetikos inžinieriai ne tik be konkurencijos randa darbą, bet ir realiai prisideda prie inovacijų kūrimo ir klimato kaitos stabdymo,” - sako O. Balsienė.

Vilnius Tech Pastatų energetikos katedros vedėjas Artur Rogoža antrina personalo ekspertei pabrėždamas, kad jų siūlomas studijas pasirinkę studentai gerai apmokamas darbo vietas dažniausiai randa dar studijų metais. Tai visai nestebina, turint tokią poreikio statistiką. 2020 metais aprūpinimo šiluma, dujomis, elektra, inžinerinių statinių ir patalpų mikroklimato srityje Lietuvoje veikė apie 1500 įmonių, kuriose dirbo apie 30 tūkst. darbuotojų. Įvertinant šios veiklos plėtros perspektyvas ir energijos vartojimo efektyvumui keliamus uždavinius, specialistų skaičius Lietuvoje artimiausiu metu turėtų siekti mažiausiai 6000.