„Diskriminacija darbo rinkoje dėl negalios yra tikrai paplitusi. Žmonės, galintys neįgalumą nuslėpti, deja, taip ir daro. Tuo tarpu kiti, negalėdami įsidarbinti ir įsitvirtinti visuomenėje, yra pasmerkti izoliacijai, arba piktnaudžiauja sistema. Tie, kurie daro viską, kad jiems būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis nei yra iš tiesų, taip stengiasi užsitikrinti bent minimalų išlaikymą iš valstybės.
Žmonės tokių dalykų nedaro iš gero gyvenimo – tiesiog galimybės įsidarbinti laisvoje darbo rinkoje negalią turintiems žmonėms yra labai ribotos ir tikėtis, kad jos iš esmės pasikeis pakeitus įstatymą, ganėtinai naivu“, – sako NSĮS vadovas Gediminas Bartkus.
Jo teigimu, šiuo metu planuojama naujoji neįgaliųjų integracijos sistema, kuri formaliai turėtų paskatinti darbdavius įdarbinti sunkesnę negalią turinčius asmenis, gali padidinti piktnaudžiavimo darbingumo lygio nustatymu atvejų skaičių.
„Piktnaudžiavimo darbingumo nustatymu atvejų ateityje gali ir daugėti: viena vertus, todėl, kad nepakanka pakeisti įstatymų tam, kad situacijos vertinimas darbdavių galvose taip pat pasikeistų. Kita vertus, paskata įdarbinti sunkesnę negalią turinčius asmenis yra ir signalas ir taip darbą sunkiai randantiems neįgaliesiems. Apskritai jausmas toks, kad užuot efektyvinus sistemą neįgaliuosius mėginama supriešinti tarpusavyje“, – aiškina NSĮS vadovas.
Šiuo metu Socialinių įmonių įstatymo pakeitimo projekte siūloma griežtai terminuoti socialinėms įmonėms valstybės skiriamas subsidijas, didesnę jų dalį skirti sunkiausią negalią turinčių asmenų įdarbinimui, taip pat 75 proc. įmonės pelno reinvestuoti į darbuotojų sąlygų gerinimą.
„Akivaizdu, kad sistemai reikia pokyčių, mes ir patys matome nemažai tobulintinų neįgaliųjų integracijos į darbo rinką aspektų, žingsnių, kuriuos žengus situacija pradėtų gerėti. Tačiau pradedama ne nuo to galo – socialinės įmonės, kuriose ir taip šiuo metu dirba bene didžiausia neįgaliųjų dalis, galėtų tapti atspirties tašku semiantis realios, o ne teorinės patirties“, – įsitikinęs
G. Bartkus.
Anot jo, siūloma reforma kelia ir daug klausimų, į kuriuos atsakymo iki šiol negirdėti.
„To, kas vyksta, socialiniu dialogu tikrai nepavadintume – greičiau tai kaltųjų ir priešų paieškos, o ne geriausio sprendimo paieška. Mes taip pat pasisakome už pokyčius, pritariame tam, kad išskaidrinus socialinių įmonių veiklą, sukūrus papildomus svertus skaidrumui ir atskaitingumui visai sistemai nuo to būtų tik geriau. Tačiau tai, ką šiuo metu gali pasiūlyti valdžia tėra skambūs pažadai ir paskatos, kurių išsižadama net nepamėginus ištesėti“, – aiškina G. Bartkus.