– Aušra, sakykite, kiek kalbų šiandien žmogui reikia mokėti?
– Mokėti anglų kalbą darosi tolygu kasdienei higienai. Jei žmogus nemoka anglų kalbos, tai darbo pasiūlymų skaičius sumažėja apie penkis kartus, o gal ir dar daugiau. Galima atlyginimas taip pat sumažėja tris ar daugiau kartų. Lietuvoje yra labai daug užsienio investuotojų, netgi seniau buvusios lietuviško kapitalo įmonės dažnai turi akcininkų iš kitų pasaulio šalių, su kuriais bendradarbiauja, rengia jiems ataskaitas. Galų gale yra mokymai. Net, jei įmonė teikia išskirtinai vietiniams skirtą paslaugą, jie nori žinoti, kokia kitų šalių patirtis panašiame versle: kokios technologijos, medžiagos, produktai ir pan. Kokiu būdu mes tai mokysimės? Natūralu, kad šių žinių semsimės užsienio kalba.
– Carlosai, kokiomis kalbomis jūs kalbate?
– Aš šneku lietuviškai, ispaniškai (tai mano gimtoji kalba), rusiškai, angliškai ir norvegiškai.
– Ar sudėtinga buvo išmokti lietuvių kalbos? Kiek metų jūs Lietuvoje?
– Lietuvoje gyvenu 14 metų. Lietuvių kalbą išmokau, galima sakyti, iš karto. Iš pradžių, žinoma, maniau, kad niekada neišmoksiu (šypsosi). Visgi, po truputį, po truputį ir po mėnesio jau išlaikiau pirmosios kategorijos lietuvių kalbos mokėjimo egzaminą. Po pusės metų – išlaikiau antrosios kategorijos lietuvių kalbos mokėjimo egzaminą.
– Apie lietuvių kalbos gramatiką sklando gandai – neva ji tokia sudėtinga, kad užsieniečiams išmokti nėra šansų. Kokia jūsų patirtis?
– Galbūt man padėjo tai, kad mokydamasis lietuvių kalbos, jau gerai kalbėjau rusiškai. Visgi, turiu pasakyti, kad lietuvių kalba išties sudėtinga. Į Lietuvą atvykęs užsienietis, manau, turėtų žinoti, kad, kaip pirmais metais išmoks kalbą, taip iš esmės kalbės visada. Taigi, reikia stengtis iš karto.
– Aušra, sakote, kad anglų kalbą turėtų mokėti kiekvienas, bet, kokia darbo rinkoje šiandien yra reali padėtis?
– Neturiu statistinių duomenų, į kuriuos pažiūrėjusi, galėčiau pasakyti tiksliai. Visgi, darbdaviai nusiteikę pozityviai įvairių amžiaus grupių atžvilgiu. Žinau daug organizacijų, kuriuos kviečia vyresnius žmones dirbti ir siūlosi patys išmokyti užsienio kalbos. Jeigu iš jaunimo tikimasi, kad ateidami jie atsineš užsienio kalbos žinių, o darbdaviai išmokys specifinių darbo įgūdžių, tai iš vyresniųjų darbuotojų – priešingai. Darbdaviai tikisi, kad jie turės daug specifinės darbo patirties, bus kompetentingi, tačiau užsienio kalbos žinių spragą pasiryžę užpildyti patys. Už tas dienas, kuomet darbuotojas nuo ryto iki vakaro mokosi, jie net moka kaip už įprastas darbo dienas. Spėkite, kiek atsiranda žmonių, kurie ryžtasi tą daryti? Dažniausiai nei vienas arba, duok Dieve, vienas.
Ir tai vyksta, nepaisant to, jog nuolatos kalbama, kad vyresnio amžiaus žmonės darbo rinkoje nevertinami, kad jiems sudėtinga susirasti darbą ir pan. Nors dabar mes konkrečiai kalbame apie užsienio kalbos mokėjimą, bet žmonės iš esmės turėtų atsigręžti į save ir įvertinti, kiek jie smalsūs mokytis naujų dalykų. Jeigu šios savybės neturi ar sąmoningai netreniruoji, tai prieš tave užsivers visos durys. Jeigu ne šiandien, tai po kelių dienų, daugiausia – po metų.
– Carlosai, daugiau nei 13 metų mokote kalbų – kokia jūsų patirtis? Kodėl žmonės nesimoko, neišmoksta užsienio kalbos?
– Priežastys yra skirtingos. Kartais tiesiog dingsta motyvacija... Tarkime, kalbant konkrečiai apie ispanų kalbą, esu girdėjęs, jog daug žmonių į kursus ateina su mintimi, kad tai lengva kalba – greitai išmoks. O pasirodo, kad reikia padirbėti, ruošti namų darbus, kas dieną stengtis ir tuomet žmonės nusivilia. Kita vertus, mokytojo toks darbas – visą laiką tokius žmones skatinti.
– Vienas iš intelektų, kuriuos turime, yra kalbinis. Jis lemia natūralų žmogaus gebėjimą mokytis kalbų. Tikriausiai mokydamas pastebite, kad yra žmonių, kurie kalbą išmoksta greičiau ir tokių, kuriems sunkiau? Vieni turi natūralią trauką kalbų mokymuisi, o kitiems žodžiais save išreikšti sunku.
– Taip, būna įvairiai. Iš tikrųjų daug lietuvių kalboms yra gabūs, bet vienam lengviau suprasti gramatiką. Štai kitas yra labai drąsus, nesvarbu, kad kalbos nemoka labai gerai, jis kalba, nebijo daryti klaidų, nesigėdija ir pan. Pastebėjau, kad vis daugiau lietuvių nori išmokti ne tik anglų kalbą, bet ir kitų užsienio kalbų.
– Aušra, ar jaučiamas darbo rinkoje ir kitų, ne tik anglų, kalbų poreikis?
– Poreikis yra ir labai didelis. Priklausomai nuo to, kokia įmonė. Yra įmonių, kurios net turi savo kalbų akademijas, dažniausiai tai yra skandinavų įmonės. Jos aptarnauja Skandinavijos rinką, tai reiškia, kad čia dirbantys žmonės turi šiomis kalbomis kalbėti laisvai. Šiandien Lietuvoje situacija tokia: jeigu žmogus moka kokią nors retesnę kalbą, tarkime – švedų, suomių, danų, norvegų, kinų ar kitą – jis tikrai greitai ir lengvai susiras darbą. Nuo kokios pozicijos pradės, kitas klausimas. Nes tam tikrai darbo vietai reikia ir specifinių įgūdžių.
Beje, neseniai iš atrankos specialistų išgirdau informaciją, kuri mane nustebino: pasirodo, kad Lietuvoje labai trūksta gerai vokiškai kalbančių specialistų. Agentūros net vengia užsiimti tarkime gerai vokiškai kalbančio personalo vadovo paieška, nes nežino, ar bus įmanoma tą padaryti.
– Skandinavijos šalyse valstybė finansuoja užsienio kalbos mokymąsi, jei sutinki tai daryti nemažiau kaip tris mėnesius. Tave siunčia mokytis kalbos į kitą šalį: jei mokaisi anglų – į Didžiąją Britaniją, jei ispanų – Ispaniją ir pan. Carlosai, ar tie trys mėnesiai, mokantis užsienio kalbos, turi kažkokios magijos?
– Mokytis kalbą šalyje, kurioje ši kalba yra valstybinė, puikus metodas. Pažangą galima padaryti labai greitai.
– Aušra, ką pasakytumėte apie Rytų šalių kalbas?
– Šie metai parodė, kaip viskas yra globalu. Būdamas bet kurioje pasaulio vietoje gali dirbti bet kurioje pasaulio šalyje esančiam darbdaviui. Darbo prasme tai, kad esu Lietuvoje, manęs neriboja, ypač, jei turiu noro ir motyvacijos. Žinau žmonių, kurių pagrindiniai užsakovai yra korėjiečiai, bet jie susišneka angliškai. Visgi, jeigu žmogus labai daug dirba tam tikroje šalyje įsikūrusiai kompanijai ir net dalį laiko joje būna, tai lyg ir būtų natūralu, jei jis tą kalbą nors kažkiek mokėtų. Vien iš pagarbos.
– Kartais žmonės manęs klausia, kaip gerai kalbą turėtų mokėti vadovas. Aš atsakau, kad jis turi gebėti palaikyti pokalbį per verslo pietus, sklandžiai bendrauti telefonu, suprasti ta kalba įgarsintą filmą. Carlosai, kada jau galima pasakyti, kad kalbą moki?
– Jeigu žmogus gerai žino tris kalbas ir turi ketvirtos kalbos pagrindus, tai yra didelis privalumas. Pavyzdžiui, aš važinėju groti į Norvegiją. Nors ten žmonės gerai kalba angliškai, susikalbėčiau ir nemokėdamas norvegų, aš išmokau norvegiškai. Kai kalbi ir susikalbi vietinių žmonių kalba, jie visai kitaip į tave žiūri, maloniau priima.
– Aušra, koks yra darbdavių lūkestis: kaip gerai reikia mokėti nurodytą užsienio kalbą?
– Kiek žinau, netgi vadovai, dirbantys tarptautinėse kompanijose, dažnai kalba „B2“ lygiu. Tai reiškia, kad jie nešneka itin laisvai: nežino subtilybių, žargono, negeba laidyti juokelių ir pan. O šiaip visiems žmonėms norėčiau palinkėti, kad niekada nesakytumėte „gana“, nes kalbos, ypač tos, kurių jums niekada neprireiks (arabų, kinų), žodžiu, kuo jos svetimesnės, kitoniškesnės, yra nuostabi treniruotė mūsų smegenims.
– Carlosai, kuo jums naudinga tai, kad mokate keletą kalbų? Kodėl verta mokytis?
– Visų pirma, kai žmonės išmoksta daugiau kalbų, lavinami jų smegenys. Kitas dalykas – galima tiesiogiai bendrauti su kitų tautybių žmonėmis.
– Aušra, kokią vertę kalbų mokėjime matote jūs?
– Vienas dalykas, tai puikiai treniruoja mūsų smegenis. Kitas dalykas, čia noriu kreiptis į vyresnius žmones – nesakykite sau, kad negalite, neieškokite priežasčių, pasiteisinimų. Pasakykite sau, kad norite, kad galite ir pamatysite, kaip jums pavyks. Ir darbą susirasti taps paprasčiau.
Laidas „1toks unikalus“ su edukacinių bendrovių „Kalba“ ir „EgoPerfectus“ kūrėju, karjeros konsultantu Ryčiu Jurkėnu žiūrėkite per „Delfi TV“ kiekvieną ketvirtadienį.
Ieškote žinių, reikia pagalbos dėl karjeros – užduokite klausimą profesionaliam karjeros konsultantui Ryčiui Jurkėnui!