Vidutiniškai Europos Sąjungoje tikimasi, kad žmogus dirbs 36,2 m. per savo gyvenimą. Tai rodo „Eurostat“ duomenys, kuriuos skelbia tinklaraštis Euroblogas.lt.
Trumpiausias darbingas amžius skaičiuojamas Italijoje (31,8 m.).
Kaip sako Aušra Bytautienė, Personalo valdymo profesionalų asociacijos (PVPA) direktorė, įprastinis ilgus dešimtmečius veikęs modelis „mokykla-karjera-pensija“ netrukus taps sunkiai įgyvendinamas, nes ilgėjant gyvenimo trukmei reikės ir pajamų pragyventi.
Anot jos, tai jau sprendžia besiplečianti trumpalaikiais projektais, lanksčiomis darbo formomis pasižyminti darbo rinka (vadinamoji „gig economy“).
„Darbo rinka tampa lankstesnė, todėl nebereikės visiškai išeiti į pensiją arba atsiras daugiau galimybių prireikus vėl sugrįžti į darbą“, – sako A. Bytautienė.
Ji sako pastebinti, kad tam tikro stereotipinio mąstymo dar pasitaiko ir tarp įmonių vadovų. Neretai galima išgirsti sakant, kad geriausi darbuotojai yra 30–40 m. ar 35–45 m. amžiaus. Visgi esą tuo apsiriboti nederėtų.
„Čia gerai tinka pavyzdys apie planšečių pardavimus JAV. Kadaise, kai tik jos buvo išleistos į rinką, tikėtasi, kad vienareikšmis pirkėjas bus jaunas žmogus, besidomintis naujovėmis ir technologijomis. Bet pasirodė, kad lygiai taip pat noriai jas perka ir gerokai vyresni žmonės, nes ši technologija supaprastina jų kasdienybę. Tad tam tikros „klišės“ anaiptol ne visada pasiteisina", – sako A. Bytautienė.
„Nebereikia abejoti – pensinis amžius gali tapti antruoju aktyvaus gyvenimo tarpsniu. Dirbsime, panašu, nors ir ilgiau, bet lanksčiau ir įdomiau.
Tikėtina, kad Lietuvoje po trisdešimties metų matysime daug dirbančių, aktyvių ir puikiai save realizuojančių vyresnių darbuotojų. Tik reikia keisti požiūrį", – teigia A. Bytautienė.