Toks verslo požiūris į šiuos darbuotojus kelia didelį susirūpinimą – pažadas įdarbinti dažnai lieka tik „popieriuje“

Lietuvoje šiuo metu gyvena virš 150 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų, Užimtumo tarnyboje rugsėjo mėnesio duomenimis jų registruota 15,5 tūkst. Nepaisant negalią turinčių žmonių įdarbinimą skatinančių priemonių, jų įdarbinimas vis dar darbdavių rankose – tik 1 iš 4 didžiausių Lietuvos įmonių planuotų per artimiausius metus įdarbinti žmogų su negalia, atskleidė Dirbančiųjų neįgaliųjų asociacijos (DNA) inicijuota Lietuvos verslo bendrovių apklausa.

„Negalią turinčių žmonių darbo jėgos potencialas mūsų šalyje vis dar neišnaudojamas. Stebuklingo recepto, kuris padėtų išjudinti, suaktyvinti darbdavius mūsų šalis vis dar nėra suradusi. Žvelgiant į atliktos apklausos rezultatus, matome, kad darbdavių požiūris į neįgaliuosius išlieka gana panašus – įmonės gal ir norėtų plėsti socialinės atsakomybės ribas ir įdarbinti negalią turinčius darbuotojus, bet joms kyla daug klausimų, abejonių, pritrūksta tiek žinių, tiek pasiryžimo“, – pranešime žiniasklaidai teigia S. Kunigonytė.

Įmonės labiau apsisprendusios dėl neįgaliųjų įdarbinimo

Apklausos duomenimis, 22 proc. įmonių neplanuoja įdarbinti neįgaliųjų, kai pernai tokių įmonių buvo 17 proc.

„Jei prieš pora metų turėjome aplinkos pritaikymo, darbdavių informavimo, pačių neįgaliųjų motyvacijos stokos problemas, šiandien šalia šių iššūkių turime ir pandemijos pasekmes – verslai nusiteikę taupyti, o ne išlaidauti, o negalią turintiems darbuotojams tapo dar sunkiau „išsiruošti“ į darbo pokalbį“, – komentuoja S. Kunigonytė.

DNA vadovės teigimu, nors neįgaliuosius įdarbinti planuojančių įmonių kiekis per metus augo nuo 17 proc. pernai iki 25 proc. šiemet, situacija nėra pakankamai gera.

„Norėtųsi pasidžiaugti gerėjančiais apklausos rezultatais, tačiau puikiai suprantame, kad ne visos įmonės šiuo atsakymu atskleidžia savo realius ketinimus įdarbinti negalią turinčius darbuotojus. Neįgaliųjų situacija darbo rinkoje per metus nė kiek nepagerėjo, kad ir kaip norėtume, kad Lietuvoje visuomenė būtų tolerantiška, sąmoninga ir brandi, kad joje vietą rastų visi jos nariai, nepriklausomai nuo savo fizinės ar psichinės sveikatos būklės“, – teigia pašnekovė.

Abejojančių darbdavių gretos auga

53 proc. darbdavių nežino, ar planuotų įdarbinti neįgaliuosius. Praėjusiais metais tokių įmonių buvo gerokai mažiau – 33 proc. Pasak DNA vadovės, verslo abejonės neįgaliųjų atžvilgiu kelia didelį susirūpinimą.

„Nors nemažai įmonių teigia, kad yra atviros žmonėms su negalia, tačiau paklausti apie konkrečias įdarbinimo galimybes pusė jų apsiriboja atsakymu „nežinau“ ar „neturiu galimybių“. Akivaizdu, kad neįgaliųjų įdarbinimo planai nėra konkretūs, ypač šiuo metu, kai ekonomika vis dar susiduria su pandemijos iššūkiais. Ir tai, kad per metus padaugėjo įmonių, neplanuojančių įdarbinti žmonių su negalia, tik parodo, kad nemažai verslo atstovų yra linkę nedidinti darbuotojų skaičiaus priimant į darbą neįgaliuosius“, – sako S. Kunigonytė.

Apklausoje dalyvavusių įmonių atstovai nurodė įvairias neapsisprendimo priežastis dėl neįgaliųjų įdarbinimo. Vieniems tai priklauso nuo aplinkybių ir galimybių, kitus stabdo neseniai pradėta įmonės veikla.

Mažesnis darbingumo lygis – mažesni ir šansai įsidarbinti

Daugiau nei pusė (56 proc.) didžiausių šalies darbdavių įvardijo, kad jų kolektyve šiuo metu dirba žmonių su negalia: iš jų 28 proc. – su lengva negalia, 22 proc. – su vidutine negalia, 6 proc. – su sunkia negalia. Praėjusiais metais vykdytos apklausos rezultatai buvo gana panašūs – dirbančių neįgaliųjų turėjo 50 proc. apklaustų įmonių.

„Dažniausiai įdarbinami lengvą negalią turintys žmonės, kurie gali lengviau integruotis į kolektyvą, dirbti panašiu krūviu, kaip ir negalios neturintieji. Vis dar tenka susidurti su darbdavių požiūriu, kad neįgalus žmogus turėtų prilygti sveikam, neretai tikima įvairiais mitais ir keliami nepagrįsti lūkesčiai neįgaliųjų atžvilgiu. Be to, reikėtų nepamiršti, kad dalis įmonėse dirbančių neįgaliųjų negalią įgijo jau dirbdami tose įmonėse – tokie atvejai neprilygsta negalią turinčio darbuotojo įdarbinimui“, – sako S. Kunigonytė.

Situacijai darbo rinkoje pakeisti reikia ne tik darbdavių edukacijos, bet ir aktyvesnio įsitraukimo iš valdančiųjų, tikina DNA vadovė.

„Neįgaliųjų įdarbinimas jau gerą dešimtmetį yra stagnacijoje – trūksta tiek aktyvesnės valstybės pagalbos, tiek atidesnio sprendimų priėmėjų žvilgsnio į esamas problemas. Diskusijų jau nebepakanka – reikėtų imtis aktyvesnių veiksmų, kad neįgaliųjų situacija darbo rinkoje ženkliai pasikeistų į gerąją pusę“, – pabrėžia S. Kunigonytė.

Palyginti su praėjusiais metais vykdytos apklausos rezultatais, kai apklausoje sutiko dalyvauti 26 įmonės, šiemet įmonių įsitraukimas buvo didesnis – iš 150 dalyvauti apklausoje pakviestų didžiausių Lietuvos įmonių atsakymais pasidalino 32.