Vis tik du trečdaliai respondentų nurodė, kad profesiniam tobulėjimui laiko neskyrė: dalis negalėjo to padaryti dėl tęsiamo darbo ir laiko stygiaus (11 proc.), dalis – dėl kitų neatidėliotinų rūpesčių, pavyzdžiui, būtinybės padėti vaikams mokytis nuotoliniu būdu (29 proc.). Kiek daugiau nei ketvirtadalis apklaustųjų teigė karantino metu laiko profesiniam tobulėjimui neskyrę, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Tokius rezultatus parodė turto valdymo bendrovės Lietuvoje „INVL Asset Management“ užsakymu balandžio pabaigoje „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa. Joje dalyvavo daugiau kaip tūkstantis gyventojų, į klausimą dėl profesinio tobulėjimo karantino metu atsakė 796 dirbantys gyventojai.
„Prasidėjus karantinui, sumažėjo dalies darbinių veiklų apimtys, o kai kurios ir visiškai sustojo. Tad norėjome sužinoti, kaip šalies gyventojai prisitaiko prie tokių situacijų ir kiek jas išnaudoja profesiniam tobulėjimui bei naujų dalykų mokymuisi“, – sakė dr. Dalia Kolmatsui, „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė.
Pasak jos, tai, kad net trečdalis dirbančiųjų skyrė laiko profesiniam tobulėjimui yra geras ženklas, juo labiau, kad dalis jų karantino metu susidūrė su iššūkiu būdami namuose derinti šeimos bei darbo įsipareigojimus. Tyrimas atskleidė, kad toliau besitobulinantys ir keliantys savo profesinę kvalifikaciją dažniau įvardijo aukščiausią išsilavinimą turintys respondentai.
„Kaip ir planuojant finansinę ateitį, taip ir dirbant, požiūris į profesinį tobulėjimą turėtų būti ilgalaikis, nes tokia investicija į savo ateitį leidžia ne tik būti lankstesniems, bet ir jaustis stabiliau bei konkurencingiau, tad labiau užtikrintiems dėl rytojaus“, – sakė D. Kolmatsui.
5 proc. netiki savo profesijos paklausa
Tyrimas parodė, kad šį balandį beveik pusė šalies gyventojų, nepaisant dėl karantino iš dalies ar visiškai sustojusių veiklų, savo profesijos paklausą per artimiausius dvejus metus vertino optimistiškai: 41 proc. apklaustųjų teigė, kad tiki, jog jų profesija visada išliks panašiai paklausi, dar 8 proc. – kad jos paklausa padidės. Dar ketvirtadalis teigė manantys, jog jų profesijos poreikis išliks, bet darbo apimtys sumažės.
Nuomonės, jog jų turima profesija bus visada panašiai paklausi, dažniau laikėsi vyrai, 26–55 m. amžiaus respondentai, turintys aukščiausią išsilavinimą bei uždirbantys 501 euro ir didesnes pajamas namų ūkio nariui.
Apklausa taip pat atskleidė, kad 5 proc. mano, kad jų profesijos specialistų artimiausius dvejus metus nereikės. Dar 21 proc. teigė, kad jie nedirba ir darbo neieško – bene du trečdaliai tarp pasirinkusių šį atsakymą buvo pensininkai, penktadalis – studentai ar moksleiviai, likusieji – namų šeimininkės ir bedarbiai.
Profesinius įgūdžius reikėtų tobulinti nuolatos
D. Kolmatsui teigimu, gebėjimas lanksčiai prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių lemia ir stabilias pajamas, o jaustis užtikrinčiau dėl savo ateities net sudėtingais laikotarpiais gali padėti ilgalaikis planavimas. Pasak jos, metų pradžioje atliktas tyrimas parodė, kad beveik ketvirtadalis (24 proc.) šalies gyventojų teigė investuojantys į savo profesinį tobulėjimą, o jų dalis per dvejus metus išaugo 6 proc. punktais.
„Galvojant apie savo ateitį, svarbu planuoti ne tik finansinius poreikius, bet ir pagrindinius pajamų šaltinius. Juos galima užsitikrinti nuolat tobulinant profesinius įgūdžius ar įgyjant naujų, reikalingų darbo rinkoje įgūdžių. Gaunamos reguliarios pajamos leidžia planuoti ir sėkmingai grąžinti prisiimtus įsipareigojimus, taupyti didiesiems finansiniams poreikiams, taip pat ir pensijai“,– sakė D. Kolmatsui.