Šių metų pirmąjį ketvirtį 678 asmenys pradėjo dalyvauti 45 mokymo programose ir net 84,5 proc. IT srityje – grafikos dizainerio, programuotojo, web-dizainerio, informacinių sistemų testuotojo, duomenų analitiko.
Į paramos mokymuisi priemones pirmąjį metų ketvirtį įsitraukė 2 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų. „Atsiradus naujovei, sulaukėme didelio norinčiųjų mokytis srauto. Vadinasi, tai svarbu žmonėms, kurie nori pokyčių darbinėje veikloje, be to, tai yra didelis proveržis mokymo srityje“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėja Vaida Kamandulienė.
Užimtumo tarnyba pažymi, kad klientai gali rinktis iš daugiau kaip 130 mokymo programų, kurias baigus galima įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančią kvalifikaciją ar kompetenciją. Šias programas įregistruoja profesinio mokymo teikėjai, jos paskelbtos Užimtumo tarnybos internetinėje svetainėje.
Vyrauja IT srities mokymo programos: jaunesniojo sistemų administratoriaus, Java, JavaScript ar .NET programuotojo, multimedijos techniko, kompiuterinio projektavimo operatoriaus, kompiuterių tinklų aptarnavimo techniko, Php programuotojo, programinės įrangos testuotojo modulinės profesinio mokymo programos. Taip pat yra registruotos automatinių sistemų mechatroniko, transporto priemonių elektroniko, plastikų liejimo mašinų derintojo, metalo apdirbimo staklių operatoriaus, e. pardavėjo-konsultanto modulinės profesinio mokymo programos ir jų moduliai.
Anot V. Kamandulienės, pokyčiai profesiniame mokyme stebimi jau ne vienerius metus: „Ne tik jauni darbingo amžiaus žmonės, bet ir perkopę 50-metį, neretai jau žino, ko nori iš savo tolesnės karjeros ir pageidauja konkrečių mokymų IT ar inžinerijos srityje. Žmonės vis dažniau dairosi į aktualias darbo rinkai profesijas. Tai palengvina darbą ir mūsų specialistams. Greičiau galima suplanuoti perkvalifikavimo procesą ir padėti susirasti darbą“.
Šių metų pirmojo ketvirčio duomenimis, profesinio mokymo priemonės efektyvumas siekė 82,5 proc. Net 84,5 proc. dalyvavusių aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemonėje darbo rinkoje liko ir po 6 mėnesių, rašoma pranešime.
Užimtumo tarnyba pabrėžia, kad norintiems persikvalifikuoti valstybė teikia paramą ir finansuoja darbo neturinčio ar užimto asmens mokymo paslaugas, tai yra pasirinktos mokymo programos kainą ir su tuo susijusias išlaidas.
Užimtumo tarnyba finansuoja mokymo programų vykdymą priklausomai nuo asmens pasirinktos mokymo programos, jos tipo (formaliojo ar neformaliojo profesinio mokymo programa, ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo programa) ir pagal kokią paramos mokymuisi priemonę bus vykdomas kvalifikacijos ar kompetencijos įgijimas.
Jei mokymo programos kaina, kurią nurodo mokymo teikėjas, neviršija Užimtumo įstatyme numatytų mokymo paslaugų finansavimo ribų, tai Užimtumo tarnyba finansuoja visą mokymo programos kainą. Taip pat mokymosi metu bedarbiams yra mokama 0,5 MMA dydžio stipendija. Jiems taip pat yra kompensuojamos kelionės išlaidos iki artimiausio mokymo teikėjo, sveikatos patikros išlaidos bei, esant poreikiui, apmokamos apgyvendinimo išlaidos, nurodo tarnyba.