Apie tai, kaip pasirinko mokslininkės kelią ir kokius tikslus užsibrėžusi šiuo metu vykdo tyrimus, VU Chemijos ir geomokslų fakultete ir Fizinių ir technologijos mokslų centre dirbanti Ieva papasakojo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai (MITA).
Ką Jums reiškia šis apdovanojimas?
Maloniai nustebau, kad mano darbai sulaukė tokio pripažinimo. Esu laimėjusi apdovanojimų už pranešimus konferencijose, gavusi stipendijų ir paskatinimų už studijų rezultatus, tačiau tokio aukšto lygio apdovanojimas man – pirmas. Tai pakankamai ilgo ir kantraus mano darbo įvertinimas tarptautiniu mastu.
Ne kartą teko lankytis ir stažuotis prestižiniuose užsienio mokslo centruose, aktyviai bendradarbiauti su šių institucijų mokslininkais. Bet spektrinės elipsometrijos taikymas optinių biologinių jutiklių srityje yra labai aktyviai vystomas būtent čia, Lietuvoje, VU Chemijos ir geomokslų fakultete ir Fizinių ir technologijos mokslų centre. Kartu su kolegomis šia tematika jau esame paskelbę ne vieną darbą prestižiniuose aukšto lygio mokslo žurnaluose – esame viena iš nedaugelio grupių pasaulyje, atliekančių tokius unikalius tyrimus. Todėl šis apdovanojimas yra didelis įvertinimas ne tik man, bet ir visam mokslininkų kolektyvui, kurie šią tematiką Lietuvoje vysto jau virš 10 metų.
Ar jau nusprendėte, kur investuosite gautą 6000 eurų stipendiją?
Bendradarbiaujant su Baltijos šalių mokslų akademijomis ir UNESCO nacionalinėmis komisijomis „L’Oréal Baltic“ įgyvendinama programa mokslininkes kasmet pagerbia už indėlį siekiant visuomenės pažangos ir skatina tęsti tyrimus.
Mano tyrimams yra naudojama ganėtinai brangi, unikali spektrinės elipsometrijos ir paviršinių akustinių bangų rezonanso aparatūra. Todėl stipendija ne tiek padės eksperimentui, kuris reikalauja daug ženklesnės sumos, bet leis man efektyviau išplėsti bendradarbiavimą su kitais mokslininkais ir paskatins aktyvesnį dalyvavimą tarptautinėse mokslinėse konferencijose.
Specializuojatės optinių biologinių jutiklių srityje – papasakokite apie savo tyrimus plačiau. Kaip jie pasitarnavo pandemijos metu?
Jautrių, selektyvių ir molekulių žymėjimo nereikalaujančių optinių biologinių jutiklių kūrimas ir tobulinimas yra aktuali šiuolaikinio mokslo problema. Naudojant tokius jutiklius ir matuojant į bandinio paviršių krentančios šviesos poliarizacijos pokytį po atspindžio, įvairių molekulių sąveiką galima tirti tikru laiku. Atlikus tokius tyrimus ir pritaikius matematinius modelius duomenų analizei, labai daug sužinome apie tai, kaip sąveikauja įvairios molekulės. Pavyzdžiui, kaip jungiasi viruso paviršiuje esantys baltymai antigenai ir antikūnai prieš šiuos antigenus. Arba, kaip su žmogaus organizmo receptoriais sąveikauja vaistams naudojami baltymai.
Tyrinėdama šias sąveikas sukaupiau didelę patirtį, esu 30-ties aukšto lygio tarptautiniuose žurnaluose paskelbtų publikacijų bendraautorė, dalyvavau ir dalyvauju daugelyje tarptautinių ir nacionalinių mokslinių projektų. Taip pat vadovauju studentų baigiamiesiems darbams, esu rengiamos daktaro disertacijos vadovė, skaitau pranešimus tarptautinėse konferencijose ir seminaruose. Šiuo metu dirbu docente ir atlieku stažuotę VU Chemijos ir geomokslų fakultete Nanotechnologijų ir medžiagotyros centre „Nanotechnas“, taip pat dirbu Fizinių ir technologijos mokslų centre vyresniąja mokslo darbuotoja.
Pernai visa turima patirtis paskatino pritaikyti optinius biologinius jutiklius tirti SARS-CoV-2 viruso, sukėlusio COVID-19 pandemiją, antigenų ir antikūnų sąveikas. Kai tik atsirado galimybė, atlikome tyrimus ir publikavome juos aukšto lygio moksliniame žurnale. Nuo eksperimentų pradžios iki publikacijos paskelbimo praėjo tik apie 3 mėnesiai – tai labai trumpas laikas. Visi mokslininkai, dirbę prie šios publikacijos rengimo, yra iš Lietuvos mokslo institucijų, o antigenai, kuriuos naudojome, buvo pagaminti lietuviško startuolio.
Gauta informacija labai naudinga siekiant nustatyti greitiesiems testams tinkamus antikūnus ar viruso baltymus, įvertinti konkrečių antikūnų panaudojimo COVID-19 gydymo tikslais galimybes ir charakterizuoti SARS-CoV-2 baltymus, tinkamus vakcinoms kurti.
Kadangi prakalbome apie pandeminius laikus, įdomu, kas pasikeitė mokslininkų darbe. Ar suderinti naujos realybės rūpesčius su profesiniais siekiais buvo iššūkis? Kokios dabar nuotaikos mokslininkų bendruomenėje?
Be abejonės, pandemija apsunkino asmeninį bendravimą tarp mokslininkų, tačiau labai suintensyvino naujų ryšio sistemų naudojimą. Tai iš esmės nesumažino mokslinio darbo intensyvumo ir atvėrė naujas komunikacijos galimybes. Pandemijos metu daug pasaulio mokslininkų susitelkė vienam tikslui – kuo daugiau sužinoti apie SARS-CoV-2 virusą. Džiugu, kad ir Lietuvoje atliekami aukšto lygio tyrimai, kurie prisideda prie COVID-19 pandemijos suvaldymo.
Ieva, o kaip iš viso pasirinkote mokslininko kelią – tai pašaukimas, giminės tradicija ar atsitiktinumas?
Mano šeimos aplinkoje yra daug mokslininkų: matematikų, fizikų, medikų ir teisininkų, todėl mokslininko profesija man visada atrodė labai svarbi, reikalinga visuomenei ir garbinga – norėjau būti mokslininke.
Mokykloje mane labai žavėjo fizika, ypač astrofizika. Pradėjau studijuoti universitete šią sritį, bet vėliau susidomėjau nanotechnologijomis ir aktyviai įsitraukiau į jų studijas. Ten ir atsiskleidžiau. Magistro diplomą įgijau su pagyrimu ir buvau tikra, kad tęsiu studijas doktorantūroje. Bet po studentų vasaros praktikos VU chemijos fakultete vadovas man pasiūlė ateiti pas jį į doktorantūrą. Kadangi biologinių jutiklių sritis mane labai sudomino, pradėjau studijuoti ir dirbti VU chemijos fakultete. Čia gavau galimybę apjungti jau įgytas fizikos žinias ir naujas gautas chemijos žinias ir štai – fizikinės chemijos srityje dirbu jau daugiau nei 10 metų. Taip pat šiame fakultete dėstau fizikinę chemiją.
Ar kada nors buvo kilusi dilema, kur mokytis arba dirbti: Lietuvoje ar užsienyje?
Nenorėčiau mokslo skirstyti į „lietuvišką“ ar „užsienietišką“. Tikras mokslas visada yra pasaulinis: jis neturi sienų, todėl tarptautinis bendradarbiavimas yra būtina mokslinio darbo sąlyga. Klausimas yra tik kokią dalį mokslinės veiklos atlieki savo šalyje, o kokią – užsienyje.
Kadangi optikos, mano atveju – elipsometrijos sritis, Lietuvoje jau buvo plačiai vystoma labai aukštame lygyje, nutariau čia įgytus pagrindus sutvirtinti intensyviu bendradarbiavimu su pasaulinio garso mokslo centrais: Membranų institutu ir Sorbonos universitetu Prancūzijoje, Namiūro universitetu Belgijoje ir kitais. Mano nuomone, Lietuvoje tiksliųjų mokslų kryptyse yra parengiami tikrai aukšto lygio specialistai. Džiaugiuosi savo pasirinkimu ir manau, kad nesuklydau pasirinkdama studijuoti ir dirbti Lietuvoje.
Ar turite autoritetą mokslo srityje?
Man imponuoja mokslininkai, kurie yra atsidavę savo darbui ir jį dirba vedami smalsumo. Pavyzdžiui, matematikė Katherine Johnson, kuri, nepaisydama tuometinių aplinkybių, stereotipų ir visų kliūčių, dirbo savo darbą su aistra ir atsidavimu. Žaviuosi ir Nobelio premijos laureate Maria Goeppert Mayer – jos mokslinės karjeros istorija be galo įkvepia. Savo artimoje darbo aplinkoje taip pat turiu sektinų pavyzdžių. Viena iš jų – mano stažuotės VU Chemijos ir geomokslų fakultete vadovė prof. Almira Ramanavičienė. Džiaugiuosi, kad galiu dirbi kartu su tokia sėkminga, patyrusia mokslininke ir daug iš jos išmokti.
Visi paminėti pavyzdžiai – moterų. Pasidalinkite savo įžvalgomis, su kokiomis problemomis jos šiandien susiduria pasirinkusios mokslą.
Nepaisant to, kad nemažai merginų ateina studijuoti į STEM (gamtos ir tiksliuosius mokslus), tęsiant karjerą mokslo ar akademinėse pozicijose, ypač tiksliųjų mokslų, aukšto lygio pozicijose vis dar dominuoja vyrai. Kadangi mokslinės karjeros pradžia po doktorantūros studijų dažnai sutampa su laiku, kai sukuriama šeima, moterims vis dar tenkančių socialinių atsakomybių ir mokslinės karjeros derinimas būna sudėtingas.
Džiaugiuosi, kad Lietuvoje moterų tyrėjų yra didžiausia dalis iš visų ES šalių – apie 58%. Europos Sąjungos mastu moterų tyrėjų yra apie 40%, pasaulyje šis skaičius siekia apie 30%, o aukščiausio lygio tyrėjų ar akademinių grupių vadovių – tik 17%. Nobelio premijos laureačių yra tik apie 4%. Manau, kad moterys mokslininkės turėtų būti dažniau matomos visuomenei, nes mergaitėms ir jaunoms moterims, kurios nori rinktis STEM sritis, labai reikia sektinų pavyzdžių.
Koks, Jūsų akimis, yra šiuolaikinis mokslininkas? Sunku ar lengva suderinti mokslą ir verslą?
Šiuolaikinis mokslininkas turi kryptį, bet pasižymi tarpdiscipliniškumu. Moksle labai svarbu, kad skirtingų sričių mokslininkai susitelktų bendram problemų sprendimui, jiems būtina bendradarbiauti.
Tuo tarpu mokslo ir verslo derinimas kelia daug iššūkių. Mano nuomone, vakarų šalyse yra geriau išvystyti procesai, todėl verslai nuolat bendradarbiauja su mokslu, mokslininkai gauna užsakymus iš verslų, kuriasi startuoliai. Manau, kad netolimoje ateityje mokslo ir verslo bendradarbiavimas taps efektyvesnis ir Lietuvoje. Galbūt problema ta, kad dažnai verslas dar nežino, ką daro konkrečios mokslinės grupės, o mokslininkai, savo ruožtu, dažnai stokoja laiko pasiūlyti savo paslaugas.
Kaip vertinate Lietuvos gyvybės mokslų industrijos situaciją: kas džiugina, o kur dar turime tobulėti?
Nors gyvybės mokslai ir nėra vienintelė mano mokslinės veiklos sritis, tačiau džiugu, kad Lietuvoje parengiami aukšto lygio šios industrijos specialistai, kuriasi nauji verslai, startuoliai, susiję su biotechnologijomis – jie rinkai pateikia tikrai aukštos kokybės produkciją.
Vis dėlto, mokslo finansavimas tebėra didelė problema. Nors padėtis kasmet gerėja, norint tęsti mokslinę karjerą baigus doktorantūros studijas, ne visada yra galimybė tą daryti Lietuvoje, nes podoktorantūros stažuočių kvietimų arba nebūna, arba finansuojama tik maža dalis – pavyzdžiui, trečdalis paraiškų. Todėl gabūs žmonės dažnai būna priversti ieškoti vietos užsienyje. Didelis pateikiamų mokslinių projektų paraiškų kiekis rodo, kad idėjoms vystyti vis dar nepakanka iš institucijų gaunamo finansavimo ir dėl to ne visada yra užtikrinamas tyrimų tęstinumas.
Džiugu, kad pastaruoju metu Lietuvoje buvo ženkliai padidintas mokslininkų darbo užmokestis, tačiau jis vis dar labai stipriai atsilieka nuo vakarų Europos šalių. Manau, kad didinant darbo užmokestį mokslininkams, jis turėtų nuosekliai augti visų kategorijų pareigybėms, kad nesusiklostytų dviprasmiškos situacijos, kai žmonės, neturintys daktaro laipsnio, gauna didesnį atlyginimą nei jį turintys.
Ačiū už pokalbį.