Vienintelis požymis, kuriuo vyrai ir moterys skiriasi
Dr. Urtė Neniškytė sako, kad vyrų smegenys yra apie 10 proc. didesnės. „Bet ar tai svarbu? Nėra jokių duomenų, parodančių, kad didesnė masė smegenų koreliuoja su didesniu intelektu. Kartais, tam tikrų sutrikimų atveju, yra netgi priešingai“, – vadovų konferencijoje EBIT mintimis dalinosi dr. U. Neniškytė.
Ji neneigia, kad yra įvairių straipsnių, kalbančių apie vyrų ir moterų skirtumus, bet problema ta, kad tie aprašyti tyrimai yra labai brangūs, dėl to tyrimų imtis būna ribota. „Paprastai ištiriamas nedidelis skaičius vyrų ir moterų ir atsiranda didelė rizika, kad gauti rezultatai neatspindi visos populiacijos“, – atsiųstame pranešime komentuoja neuromokslininkė.
Tiesa, pastebi U. Neniškytė, visi smegenų tyrinėtojai sutaria dėl vieno – vyrai tikrai geriau, nepriklausomai nuo amžiaus, atlieka užduotį, kai mintyse reikia sukti trimatį objektą.
„Ką tai reiškia organizacijoms, kuriose formuojamos komandos ir renkami lyderiai? Nežinau. Bet tai yra vienintelis požymis, dėl kurio galime susitarti, kad vyrai ir moterys skiriasi. Bet žmonės galvoja kitaip. Štai prieš keletą metų „Google“ darbuotojas išleido manifestą, kuriame pasakyta, jog moterys yra siaubingos programuotojos ir įvestos kvotos tiesiog žlugdo šią profesiją. Vyrai yra engiami ir negali eiti į priekį. Jis turbūt nelabai domėjosi istorija. Kas yra programavimas? Teksto rašymas. Kas rašo tekstą? Sekretorės. Programavimas buvo moteriškas darbas ir jis tapo vyrišku gerokai vėliau, – dalijasi neuromokslininkė. – Tai nėra vienintelė profesija, kai matome stereotipinį pokytį iš moteriško darbo į vyrišką ar atvirkščiai. Prieš daugiau nei 100 metų mokytojai dažniausiai irgi buvo vyrai. Šiais laikais kalbame apie problemą, jog mūsų ugdymas labai „feminizuotas“.
Vis dar manome, kad vyras turi „atitempti į namus mamutą“
Anot neuromokslininkės, vyriškų ir moteriškų profesijų skirstymas vis dar gajus ir, nors dažniausiai jį lemia stereotipinis mąstymas, kaltas ne tik jis.
„Kaip tik buvo džiaugiamasi duomenimis, kad Lietuvoje mokslininkų tyrėjų vyrų ir moterų santykis yra apie 50:50 proc. Atrodo, labai gerai. Bet iš tikrųjų priežastys, kodėl taip yra, nėra geros. Lietuvoje moksliniai tyrimai vis dar prastai apmokami, palyginti su kitomis aukštų kognityvinių gebėjimų reikalaujančiomis profesijomis. Stebima, kad tokiose šalyse, kur mokslas apmokamas prastai, yra santykiniai daugiau moterų. Bet mes suprantame, kad į šią sritį norime pritraukti kuo daugiau kompetentingų žmonių, tuomet pradedami kelti atlyginimai ir kas nutinka? Dažniausiai moterų pradeda mažėti“, – pasakoja neuromokslininkė.
Ji sako, kad profesijos prestižas, atlyginimo dydis lemia, kaip mes suprantame tą profesiją. „Pasąmoningai vis dar manome, kad vyras turi „atitempti į namus mamutą“. Reiškia, tie darbai, kur uždirbama daugiau pinigų, yra „vyriški“, – sako dr. U. Neniškytė.
Išmokstame tam tikro elgesio, bet tai ne įgimta
Dr. U. Neniškytė neneigia, kad vyrų ir moterų elgsena skiriasi, bet dažniausiai tai mums įskiepijama nuo pat mažumės.
„Pradedame mokyti visų stereotipų savo vaikus labai anksti ir net nesąmoningai. Buvo atliktas ne vienas tyrimas, kuriuose vertinta, kaip žmonės elgiasi su kūdikiu, priklausomai nuo to, kaip jie galvoja – berniukas jis ar mergaitė. Berniukas buvo aprengtas mergaitiškais rūbais, mergaitė – berniukiškais. Kas pastebėta? Su mergaite, kuri iš tiesų buvo berniukas, buvo žaidžiama, pasitelkiant minkštus žaislus, lėles, su berniuku, kuris iš tiesų buvo mergaitė, suaugusieji iškart pradėjo žaisti su technika, konstruktoriais. Mes netgi skirtingai kalbame su vaiku, priklausomai nuo to, ar jis yra berniukas, ar mergaitė. Ką tai parodo? Vaikai atviri viskam, jie žaidžia su tuo, ką jiems duoda, džiaugiasi mūsų dėmesiu. Tuo tarpu ką mes, suaugusieji, darome parinkdami jiems tam tikrus žaidimus ar su jais atitinkamai bendraudami? Išmokome juos tam tikro elgesio ar mąstymo. Bet tai nėra įgimtos savybės. Tai iš labai ankstyvo amžiaus indoktrinuota kultūra, kurią mes pernešame“, – sako dr. U. Neniškytė.
„Yra eilės tyrimų, rodančių, kad ankstyvame amžiuje, net iki paauglystės, berniukai ir mergaitės demonstruoja tuos pačius gebėjimus ir polinkius. Tačiau vėlesnėje raidoje įsijungia juos supančio pasaulio stereotipai, kurie labai apsprendžia jų pasirinkimus, domėjimosi sritis. Tad itin daug priklauso nuo tėvų auklėjimo. Ar vaikui sakome, kad „tu gali būti bet kuo, kuo tik panorėsi“ ar vis tik liekame prie „mergaitės taip nesielgia“, – sako D. Baltrušaitis.
Anot jo, būtent šie berniukams ir mergaitėms primesti pasirinkimai daro įtaką profesijos pasirinkimui ir, natūralu, kad renkantis ne „stereotipišką“ profesiją reikia daugiau pasitikėjimo ir tikėjimo. „Mes vis dar galvojame, kad moterys yra labiau bendruomeniškos ir linkusios rūpintis, o vyrai labiau lyderiai, todėl moterys, norinčios įrodyti, kad yra geresnės vadovės, turi tarsi nueiti „ekstra“ žingsnių, o tai visiškai nepagrįsta ir neteisinga. Nors teisiškai sąlygos tarsi sudarytos visiems tokios pačios, klausimas ar tokios pačios sąlygos sukurtos mūsų galvose“, – komentuoja verslo psichologas.
Pripažinkime, kad nuostatų turime, tik mokėkime jas atpažinti
Anot neuromokslininkės, itin svarbu įsidėmėti, kad negalime daryti išvadų apie populiaciją, kalbėdami apie jos vidurkį. „Įvairovė yra labai didelė. Problema atsiranda, kai mes pradedame žiūrėti į labai įvairius gebėjimus turinčius žmones tik per vidurkio prizmę, pavyzdžiui, vertindami jų intelektą. Jeigu jums reikia žmogaus, kuris turėtų IQ 100 ar 130, tai tas žmogus tikrai gali būti tiek vyras, tiek moteris. Taip, IQ, kurių didesnis nei 120, yra daugiau tarp vyrų, nes biologijoje vyrams yra būdinga didesnė variacija ir vyrų daugiau pasitaiko tiek su labai didelėmis, tiek su labai mažomis vertėmis. Bet tokių žmonių apskritai yra nedaug ir dažniausiai formuodami komandas ieškome ne jų. Įprastai verslo aplinkoje dirba žmonės, kurių intelektas yra tarp 100 ir 120, o šiame intervale vyrų ir moterų yra tiek pat ir jų skirtumai lemiami ne lyties, bet individualios variacijos“, – sako neuromokslininkė.
Anot jos, pravartu įsidėmėti, kad esame mus supančios kultūros kūriniai, užaugome su įvairiais stereotipais ir turime nesąmoningas nuostatas. „Pavojingiausia, kai žmogus sako „aš nuostatų neturiu“. Jei jis taip sako, reiškia jis visiškai aklas priimdamas sprendimą. Jis niekada neiškels klausimo – „Ar tikrai priimu sprendimus objektyviai, ar priimu atsiremdamas į stereotipus, su kuriais užaugau?“ Priimkite tai kaip savo savybę, nebūtinai kaip trūkumą. Mes turime tas nuostatas ir tiek. Tik tada turėsime galią įvertinti, kokią įtaką jos daro priimant sprendimus“, – Vadovų konferencijoje atsakė dr. U. Neniškytė.
Atsakant į klausimą, tai kas gi geresnis vadovas – vyras ar moteris, D. Baltrušaitis reziumuoja: „Pripažinkime, kad kiekvienai organizacijai nereikia blogų vadovų, o vadovas yra vyras ar moteris, nėra jokio skirtumo, jei jis geras ir veda komandą pirmyn. Komandos turi būti vertinamos už pasiektus rezultatus ir visiškai nesvarbu jos lyderis vyras, ar moteris.“