Lietuvoje tai dar naujovė – dvasinė lyderystė, kuri itin svarbi sunkmečiu: tik nereikia jos painioti su religingumu

Dvasinė lyderystė – Lietuvoje dar mažai aptarinėjama sritis, nors Vakaruose apie dvasingumu pasižyminčių lyderių svarbą kalbama jau kelis dešimtmečius. Viena iš nedaugelio šios temos tyrinėtojų mūsų šalyje Aušra Dubonikė sako, kad dvasingumu pasižymintys lyderiai daro teigiamą įtaką įmonės veiklai ir efektyvumui, tačiau jiems gresia ir nemažai pavojų.

Lietuvoje vis dar naujovė

Dvasinės lyderystės tema Aušra Dubonikė susidomėjo dar studijų metais. „Nors nedvejodama šią temą pasirinkau magistro baigiamajam darbui, tačiau tai buvo nemenkas iššūkis – radau vos vieną rimtą Lietuvoje atliktą tyrimą dvasinės lyderystės tema. Išeitimi tapo užmegzti kontaktus su užsienio dvasinės lyderystės žinovais. Maloniai nustebino vienas šios srities pradininkų ir ekspertų, Kalifornijoje dirbęs profesorius Andre Delbecq, skyręs man laiko ir pasidalinęs patirtimi bei supažindinęs su savo darbais“, – džiaugiasi ji.

Aušra prisimena, kad A. Delbecq buvo ne tik akademikas, bet ir praktikas, dirbęs aukščiausio lygio verslo vadovų konsultantu, vesdavęs seminarus dvasinės lyderystės tema. „Jam padedant pavyko suvokti, kad dvasinė lyderystė – tai nepaprastai svarbi sritis“, – pranešime sako moteris.

Paklausta, kaip galėtų apibūdinti dvasinę lyderystę, Aušra akcentuoja prasmę veikloje ir bendrystę. Ji pasireiškia, kai lyderis kuria tokią organizacijos ateities viziją, kuri įkvepia darbuotojus ir padeda jiems pajausti prasmę darbe. Be to, ši lyderystė kuria organizacijos kultūrą, leidžiančią tarp lyderio ir pasekėjų puoselėti bendrystę. „Dvasinė lyderystė yra pozityvus reiškinys, nes jos nauda įmonėms, jų darbuotojams ir mūsų planetai yra akivaizdi“, – atvirauja ji.

Sunkmečiu dvasinės lyderystės reikšmė išauga

Pasak Aušros, versle vis dar pasitaiko vadovų, valdančių „geležine“ ranka, nežinančių žodžio „stop“ ir verčiančių darbuotojus, kaip tas piratas iš animacinio filmo, „kalti, kalti pinigėlį“. „Tuo pačiu vyrauja samprata, kad geraširdis vadovas neva nesugeba „susitvarkyti“ su darbuotojais ir pasiekti, kad įmonė būtų pelninga. Mano atliktas praktinis tyrimas parodė atvirkštinę situaciją – tie vadovai, kurie pasižymėjo dvasingumu, sugebėjo dirbti nepaprastai efektyviai ir generuoti didelį pelną. Apie šį reiškinį kalba ir pasaulinio garso dvasinės lyderystės korifėjai“, – atskleidžia ji.

Moteris taip pat pabrėžia, kad dvasinės lyderystės nereikia painioti su religingumu, nes tai yra dvi skirtingos, nors ir turinčios bendrų bruožų, sąvokos. „Dvasingas lyderis, nors ir gali, tačiau nebūtinai turi išpažinti ar praktikuoti kokią nors religiją“, – sako A. Dubonikė.

Dvasingumu pasižyminčių lyderių svarba nepaprastai atsiskleidžia sunkmečiais. Tą puikiai iliustruoja ir pastarojo meto krizės, pavyzdžiui, pandemija: tie lyderiai, kurie pasižymėjo dvasingumu, vykdė visiškai kitokią komunikaciją, jų pavaldiniai patyrė mažiau streso, turėjo daugiau užtikrintumo dėl galimybės išsaugoti darbo vietą. „Pandemiją keičia nauji globalūs iššūkiai, tokie kaip karas, infliacija, energetikos kainų šuolis. Todėl šiandien kaip niekad turime garsiai kalbėti apie dvasinę lyderystę“, – įsitikinusi moteris.

Pasak Aušros, naujausi šios temos tyrinėjimai taip pat rodo, kad dvasinė lyderystė yra svarbus atspirties taškas kuriant tvarų pasaulį, nes tik empatiški, ne vien į savo, bet ir į kitų poreikius atsižvelgiantys lyderiai galės efektyviai rūpintis mūsų planeta.

Tobulėti reikia nuolat

Vis dėlto, dvasinę lyderystę reikia nuolat puoselėti, lavinti, domėtis naujais metodais. „Vadovui sunkmečiu ypač svarbu rasti ramybę, atgaivą, sritį, kur jis prisipildytų gerų emocijų. Jei jis pats bus neramus, neramūs taps ir jo pavaldiniai“, – sako ji.

Taip, pasak Aušros, yra todėl, kad dvasinė lyderystė dažnai patiria iššūkių. „Garsiausi šios temos tyrinėtojai kalba apie tamsiąją dvasinės lyderystės pusę, kuri būdinga daugumai vadovų. Labai dažnai tamsioji dvasinė lyderystė pradeda reikštis dvasingumu pasižymintiems vadovams būtent tuomet, kai jie daugiausia pasiekia ir jaučiasi iš tiesų empatiški, įkvepiantys, besirūpinantys kolektyvu bei tausojantys aplinką. Tamsa greta mūsų yra visada, todėl nereikia jos bijoti. Išmintingas lyderis visada turi išlikti budrus, nuolat mokytis iš savo klaidų, suprasti, kada jį užvaldo pagrindinės tamsiosios dvasinės lyderystės savybės – puikybė ir godumas, bei joms atsispirti“, – atskleidžia A. Dubonikė.
Taigi, dvasinė lyderystė yra ne statinė, o dinamiška sritis, kurią reikia nuolat puoselėti.

„Labai tikiuosi, kad mūsų šalyje apie tai bus kalbama plačiau, o, kas svarbiausia, – dvasingumu pasižyminčių lyderių daugės. Juk gyvename neeiliniu laikotarpiu, kai iššūkiai žmonijai nepaprastu greičiu keičia vienas kitą. Suvokę dvasinės lyderystės svarbą, galėsime lengviau juos įveikti“, – viliasi ji.