Netrukus darbo rinkoje turėsime unikalią situaciją, kai joje dirbs net penkių skirtingų kartų atstovai – kokie laukia iššūkiai?

Šiandien darbdaviams ne tik trūksta darbuotojų, bet ir sunku išlaikyti esamus. Todėl klausimai apie darbuotojų įsitraukimo ir lojalumo didinimą tampa vis aktualesni. Į darbo rinką su savais prioritetais ir lūkesčiais įsiliejant jaunajai kartai, lyderių vaidmuo įmonėse tampa vis svarbesnis. BMI Executive Institute dėstytojas, tarptautinės verslo konsultacijų kompanijos „Avvartes“ įkūrėjas ir partneris Aad JCM van Vliet pranešime žiniasklaidai išskiria svarbiausius lyderystės aspektus, kurie padės pritraukti ir išlaikyti darbuotojus.

Lyderio tikslas – sutelkti prasmingam tikslui

Kalbėdamas apie darbo rinką A. JCM van Vliet atkreipia dėmesį, kad įmonės personalo srityje šiandien susiduria su daugeliu iššūkių ir pokyčių, prie kurių turi prisitaikyti. Pradedant faktu, kad darbo rinkoje jau netrukus dalyvaus net penkių skirtingų kartų atstovai ir baigiant pandemijos nulemtomis transformacijomis bei įsivyraujančiu hibridiniu darbo modeliu.

Anot eksperto, kartu keičiasi ir pačių darbuotojų lūkesčiai. Darbdavys, kuris sugeba užtikrinti darbuotojų įsitraukimą, pasitenkinimą ir lojalumą, yra šiandienos realijas atliepiantis lyderis.

„Šiandien darbuotojų lojalumo nenupirksi už pinigus. Jis, visų pirma, pasiekiamas pasiūlant prasmingą tikslą, idėją, su kuria darbuotojas galėtų tapatintis ir kuriai norėtų pašvęsti savo laiką bei pastangas. Prasmingas tikslas didina darbuotojų įsitraukimą, o kartu ir įmonės rezultatus.“, – sako A. JCM van Vliet.

Tai reiškia, kad įmonei itin svarbus tampa lyderis, kuris geba sutelkti darbuotojus bendram tikslui, pasiūlyti prasmę, moka atpažinti komandos narių stiprybes ir padeda jas ugdyti.

Darbuotojai vertina nuolatinio tobulėjimo galimybes

A. JCM van Vliet teigimu, šiandien jaunosios kartos atstovams vertinant darbdavius neabejotinai yra svarbūs tokie darbo kriterijai kaip sąžiningumas, lygios karjeros ir atlygio galimybės, palankios sąlygos nuolatiniam augimui ir tobulėjimui, psichologinė sveikata ir lankstumas.

Anot BMI Executive Institute dėstytojo, įmonės vadovui ir lyderiui svarbu puoselėti tiek savo paties, tiek savo komandos stiprybes, siekti jas išryškinti suvienijant bendram tikslui. Savo ruožtu darbuotojai tikisi, kad darbdavys suteiks visas galimybes ir sąlygas nuolat tobulėti.

„Nuolatinio mokymosi paradigma šiuolaikinei organizacijai suteikia daug pranašumų. Į tobulėjimą orientuota mąstysena yra grįsta prielaida, kad visuomet galima išmokti naujų dalykų, ugdyti naujus įgūdžius ir kompetencijas, žengti dar vieną laiptelį asmeninio ir profesinio tobulėjimo kelyje“, – sako A. JCM van Vliet.

Auga ugdomojo vadovavimo ir mentorystės svarba

Organizacijoje kuriant tobulėjimui palankias sąlygas, A. JCM van Vliet įsitikinimu, prasminga įtraukti ugdomojo vadovavimo ir mentorystės praktikas. Ugdomasis vadovavimas padeda darbuotojams išmokti geriau prisitaikyti prie nuolat kintančios darbo aplinkos, gauti naudingų patarimų ir palaikymo. Tai padeda atskleisti visą darbuotojo turimą potencialą.

Tuo tarpu, mentorystė leidžia pagreitinti mokymosi procesą, padeda darbuotojui išryškinti savo stiprybes.

„Tyrimai rodo, kad mentorystė tikrai suteikia įmonei apčiuopiamą naudą. Pavyzdžiui, „Deloitte“ 2016 metais atlikta apklausa parodė, kad net 68 proc. mentorius darbe turinčių darbuotojų planavo organizacijoje likti ilgiau kaip 5 metus. Tuo tarpu, tik 32 proc. darbuotojų neturinčių mentorių planavo ilgam ateitį sieti su darboviete. Beje, įmonėse vis labiau populiarėja ir atvirkštinės mentorystės praktika, kuomet naujokai dalinasi savo įžvalgomis ir turima patirtimi su senbuviais“, – sako A. JCM van Vliet.

Eksperto teigimu, atvirkštinė mentorystė leidžia į organizaciją įnešti šviežių idėjų ir padeda vyresniems darbuotojams lengviau susidraugauti su naujausiomis technologijomis.

Daugiau dėmesio – psichologinei darbuotojų sveikatai

A. JCM van Vliet pabrėžia, kad lyderio vaidmuo svarbus užtikrinant tokius aspektus, kaip darbo ir poilsio balansas, lankstumas ir psichinė sveikata. Jie dar aktualesni tapo pandemijos metu, kuomet daugelis įmonių pradėjo dirbti nuotoliniu būdu ar ėmė taikyti hibridinį darbo modelį.

„Šiandienos lyderis turi mokėti komandoje pastebėti nerimo ar įtampos, darbuotojų perdegimo ženklus, identifikuoti galimus jų šaltinius. Tam lyderis turėtų siekti ugdyti ir savo emocinį intelektą, didinti suvokimą apie tai, kaip veikia žmogaus smegenys, kas lemia darbuotojų motyvaciją ir įsitraukimą, skatinti įsiklausymo vieni į kitus kultūrą, kurti psichologinei sveikatai palankią darbo aplinką“, – pabrėžia A. JCM van Vliet.

Anot jo, emocinis intelektas ir aukšta savivoka vadovams dažnu atveju yra svarbiau nei aukštas IQ, nes tik gerai save valdydamas lyderis gali vesti į priekį kitus.

Ekspertas dar priduria, kad tik brandi lyderystė ir aiškus darbuotojų poreikių matymas leidžia tikėtis specialistų lojalumo ir įsitraukimo. Šiandien – neapibrėžtumo, nuolatinių permainų ir būtinybės greitai prisitaikyti laikais – įmonėms tai tampa galimybių išlaikyti ir ugdyti reikiamus talentus, o tuo pačiu ir konkurencingumo, sąlyga.