Ralphas van Roosmalenas vienas pirmųjų pasaulyje pradėjo kalbėti apie trečiojo tipo organizacijų pranašumus, išleido knygą šia tema, nuolat keliauja ir veda paskaitas bei užsiėmimus. Pasak R. van Roosmaleno, pagrindinė jo veikla – padėti žmonėms ir organizacijoms sukurti geresnę darbo aplinką, kur žmonėms patinka būti, tokią aplinką, kuri įkvepia juos siekti geresnių rezultatų.
– Ką vadinate senuoju valdymo stiliumi? Esate ne kartą teigęs, kad šiuolaikinėje visuomenėje jis nebeveikia.
– Senoji verslo valdymo mokykla, kurią sukūrė F. Taylor (vienas pirmųjų organizacijų valdymo ekspertų Frederick Winslow Taylor), veikia XIX amžiaus principais ir traktuoja organizaciją kaip mašiną, t. y. kur vieną darbuotoją gali paprastai pakeisti kitu. Tačiau šiandien tokia sistema nebeveikia, nes žmonės yra nepriklausomi, dirba komandose, noriai buriasi į jas. Juk, pasikeitus net vienam žmogui komandoje, turėsime absoliučiai naują komandą. Ten, kur darbą gali atlikti mašinos, jis jau yra automatizuojamas arba tokiu taps per artimiausius 20 metų, tačiau bandymas žiūrėti į žmones kaip į mašinos detales modernioje rinkoje nebetoleruojamas.
– Daugelis žmonių nėra girdėję apie 3.0 tipo organizacijas. Kokie pagrindiniai tokio valdymo principai?
– 3.0 tipo įmonėje darbuotojams suteikimas visiškas pasitikėjimas, o, sprendžiant problemas, jie skatinami pritaikyti asmeninę patirtį ir žinias. Vadovai neseka kiekvieno žingsnio ir niekaip nesistengia darbuotojų kontroliuoti. Sistemos esmę sudaro siekis turėti ne tik laimingą išorinį klientą, bet ir vidinį – kolegas, kitus organizacijos padalinius. Visų pirma, tai yra idėjų, įrankių kompleksas, požiūris į pačią verslo sistemą.
Miestas gali būti puikus 3.0 tipo organizacijos atitikmuo. Pavyzdžiui, atsidaręs langą matau, jog sninga ir visame mieste valomi keliai, tačiau akivaizdu, kad visų industrinių miesto dalių išvalyti nepavyks. Tuo metu žmonės išeina į gatves, nuvalo pėsčiųjų takus, todėl gali ramiai išeiti, išvažiuoti į gatvę ir džiaugtis puikia žiema. Kiekvienas turi prisiimti atsakomybę – vadovybė už stambesnes, komanda už smulkesnes sritis.
– Kokie tokios sistemos privalumai, lyginant, pavyzdžiui, su tradiciniu verslo modeliu?
– 3.0 padeda paruošti organizaciją moderniajai erai. Daugybė problemų šiais laikais yra daug sudėtingesnės ir nelengva jas spręsti vienam. Ši sistema moko įgalinti vadovus motyvuoti savo komandą spręsti problemas. Kaip 3.0 organizacijos vadovas turite siekti nebūti tuo, nuo kurio viskas priklauso, o pasodinti savo komandos narius į vairuotojų vietas ir leisti vairuoti patiems.
Pagal 3.0 modelį, darbuotojams reikia suteikti laisvę siekti rezultato taip, kaip jiems atrodo veiksmingiausia. Taisyklių rinkiniai ar įmonės vadovas nebūtinai nurodys teisingiausią kelią, kaip reikėtų judėti link vienokio ar kitokio tikslo. Taip pat trečiojo tipo organizacijoje kiekvienas turi laisvę siūlyti savo idėjas, gali pasirinkti, kaip tas idėjas reikėtų įgyvendinti, prisiimant atsakomybę už savo veiksmus.
– Ar galima teigti, kad šis modelis sukurtas šiuolaikinei moderniai sėkmingai kompanijai? Ar jis gali būti naudojamas bet kurioje organizacijoje?
– Manau, jog tai gali sėkmingai veikti daugelyje organizacijų, kurios vykdo kūrybinę veiklą, atlieka sudėtingas užduotis, dirba su žinių ir informacijos valdymu. Tokia sistema gali būti pritaikoma bet kuriai organizacijai, nes ji apima žmonių tarpusavio stiprybių auginimą, nuolatinį tobulėjimą. Tai gali būti sėkmingai įgyvendinama tiek IT sektoriuje, tiek ligoninėje, tiek bibliotekoje.
– Kokie didžiausi iššūkiai, su kuriais susiduria 3.0 tipo organizacijos, remiantis Jūsų patirtimi?
– Manau, didžiausias iššūkis yra leisti dalykams vykti, pasitikėti komanda ir suteikti jai šansą įvykdyti savo tikslus, kuo mažiau ją kontroliuojant. Pavyzdžiui, gydymo įstaigos dažnai turi labai išreikštą hierarchiją - gydytojas aukščiau visko, tačiau pačiai organizacijai tai labai žalinga ir sunkiai išgyvendinama savybė. Daugybė gydytojų išvyksta dirbti į užsienį būtent dėl netikusios valdymo sistemos
– Kokių panašumų pastebite tarp 3.0 principus taikančių organizacijų?
– Kiekviena organizacija 3.0 tipo valdymo principus įgyvendina skirtingai. Kai žmonės jaučiasi laimingi, yra skatinami ir motyvuojami veikti, o vadovybė nebekontroliuoja visų iki vieno žingsnių, darbuotojai įgunda prisiimti tiesioginę atsakomybę. „TeleSoftas“ žengė modernaus valdymo keliu dar net negirdėję apie 3.0 organizacijos terminą, bet šiuo metu save gali drąsiai vadinti sėkmingais tokio tipo organizacijų pradininkais Lietuvoje. Nuo pat veiklos pradžios susiklostė taip, kad įmonėje buvo suteiktos galimybės darbuotojams rezultatų siekti taip, kaip jiems atrodo efektyviausia.
Daugybei įmonių vadovauja charizmatiški ir stiprūs lyderiai, jais grindžiamos ir šiandieninės pasaulio demokratijos. Ar manote, kad trečiojo tipo valdymas yra pažangesnis kelias lyderiui?
Lyderiauti ir tapti vadovu gali kiekvienas. Suprantama, stiprus lyderis visuomet bus naudingas organizacijai, tačiau jei kartu jis geba dar ir padrąsinti kitus veikti, auginti jų pasitikėjimą savimi – tai jau didžiulis pranašumas. Egzistuoja net tam tikra taisyklė, jog darbuotojas palieka ne įmonę, o savo vadovą.