Valstybės valdomose įmonėse – atgimimas
„Kas yra valstybė? Valstybė esu aš, jūs, mes visi. Vadovai, kurie ieško iššūkių, ateina į valstybės valdomą įmonę, kad sutvarkytų tam tikrus aspektus ir reikalus. Tai yra pagrindinė motyvacija darbe“, – paklausta, kodėl karjerą rinkosi valstybės valdomoje įmonėje, sako V. Budrienė.
V. Budrienė 13 metų dirbo privačioje įmonėje ir prieš 7 mėnesius pasuko visai kitu keliu, nes, pasak jos, valstybės valdomos įmonės šiuo metu išgyvena renesansą.
„Nepriklausomybės pradžioje visi pasuko į užsienio kapitalą, nes esą ten geriau ir gali daug ką išmokti – taip ir yra. Vėliau pradėjo kurti savo verslus, o dabar ateina vadovai, kurie turi labai dideles patirtis kitose įmonėse, ir jie jau nori kažką duoti Lietuvai. Tarsi nori grąžinti, pasidalinti sukauptą patirtį su Lietuva“, – dėsto „Lietuvos pašto" atstovė.
Per paskutinius devynis mėnesius „Lietuvos pašte“ pasikeitė visa vadovų komanda. Anot pašnekovės, vadovai atėjo iš itin didelių konkurencinių įmonių, tad turintys didelę patirtį privačiame versle.
„Geri vadovai yra iššūkių ieškotojai ir natūralu, kai baigiasi iššūkiai vienoje bendrovėje, ieškoma iššūkių kitoje. Valstybės valdoma įmonė, manau, kad yra ta sritis, kurioje yra daug iššūkių, bet ir daug atsakomybės. Būtent dėl to, mano nuomone, ir ateina žmonės į šią įmonę“, – įsitikinusi V. Budrienė.
Anot jos, nors „Lietuvos paštas“ – valstybės valdoma įmonė, tačiau ji veikia išskirtinai konkurencingoje aplinkoje, todėl virsmas ir pokyčiai yra labai natūralus procesas.
„Pašto paslaugas gali suteikti begalė įmonių ir mes turime labai stiprių užsienio kapitalo konkurentų, kurie visame pasaulyje yra stiprūs ir žinomi. Turbūt todėl „Lietuvos pašto“ specifika yra šiek tiek kitokia nei, tarkim, Lietuvos geležinkelių ar oro uostų“, – teigia ji.
Ji taip pat priduria, kad „Lietuvos paštas", skirtingai nuo kitų valstybės valdomų įmonių, yra visos Lietuvos įmonė, nes turbūt Lietuvoje nėra nei vieno žmogaus, kuris nebūtų susidūręs su pašto paslaugomis.
„Dėl to ypač komunikacijoje ir korporatyviniams reikalams Lietuvoje tai yra vienintelė įmonė, kur galima visu spektru pajusti tikras savo specialybės gaires ir foną, nes labai daug iššūkių, klientai yra itin reiklūs, pačios bendruomenės paštą supranta visai kitaip nei atrodytų, kad turėtų suprasti“, dėsto ji.
Regionuose turi stabilaus darbdavio įvaizdį
„Lietuvos paštas“ – multisluoksninė įmonė, kurioje dirba įvairaus amžiaus ir kompetencijų žmonių. Čia dirba apie 5 600 darbuotojų ir regionuose jų itin daug, o vadovų lygis yra labai skirtingas. Anot pašnekovės, regionų darbuotojų „Lietuvos paštas“ laikomas, kaip stabilus darbdavys, nes tai yra valstybės valdoma įmonė. Negana to, skiriasi miesto ir regionų klientų poreikiai.
„Miestuose klientai nenori bendrauti su žmonėmis, pašto paslaugų nori greitai ir kokybiškai, naudojasi terminalais, kad savo siuntinius pasiimtų 24/7 visiškai nesutikdami jokio žmogiškojo ryšio. Kita vertus, regionuose yra kitaip – paštininkas atlieka socialinę funkciją, nes jis atneša gerąsias žinias, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kurių vaikai emigravę.
Šiuo metu pati daug važinėju po regionus ir matau, kas tai yra, kai tu išeini iš Vilniaus burbulo. Laiškininkas ten sutinkamas kaip geriausias draugas ir tai yra puiku. Ateities planai tokie ir yra: kad laiškininkas ateitų pas tave į namus, kur kokybiškai suteiktų pašto paslaugas. Nes ko žmogui reikia?“, – pasakoja V. Budrienė.
Tarp laiškininkų yra ir jaunimo
Anot pašnekovės, įmonės klientų aptarnavimo specialistų ir laiškininkų lygmenyje kaita yra 18 proc. ir tai yra normalu. Jos teigimu, taip yra todėl, kad jauni žmonės nori viską išbandyti – jiems jūra iki kelių. V. Budrienė pasakoja, kad vasaromis jauni žmonės dirba laiškininkais, nes studentai nori užsidirbti vasarai arba kitiems metams. Vėliau jie pradeda studijuoti arba išbando save kitose įmonėse.
„Net ir laiškininko darbas yra labai įdomus. Turime jaunų laiškininkų, kurie nešioja siuntinius ir pasakoja, kad jiems toks darbas patinka, nes gali bendrauti su žmonėmis. Taip pat jaunus žmones paraginčiau ateiti į kliento aptarnavimo specialistų pareigas, nes tai yra labai gera mokykla dirbti tiesiogiai su klientais. Išmokstama gerų bendravimo, derybų įgūdžių . Ne vienas atvejis yra, kai žmogus atėjo į klientų aptarnavimą ir vėliau kilo aukštyn, nes tai yra didelė organizacija“, – apie karjeros galimybes jauniems žmonėms pasakoja V. Budrienė.
Kuriama klaidinga etiketė
V. Budrienė šiandien įmonėje mato kelias problemas. Valstybės įmonės turi biurokratinio aparato reputaciją – prilyginamos ministerijų skyriams, tačiau, anot jos, iš tikrųjų yra visiškai kitaip. Anot jos, vyraujantis įsitikinimas, kad atėjus į valstybės valdomą įmonę, joje liekama visą laiką ir kad karjeros čia nepasidarysi, turėtų ilgainiui pasikeisti.
„Lietuvos paštas yra akcinė bendrovė, kurios akcininkas yra valstybė, o skirtumas toks, kad tai yra normaliai vakarietiškai veikianti įmonė. Apskritai, reikėtų kelti valstybės įmonių prestižą, kad jos būtų laikomos kaip privačios įmonės.
Kita vertus, aš suprantu, kodėl taip yra. Anksčiau taip ir būdavo, kad valstybės įmonėse būdavo daug biurokratijos, jos dirbdavo ne taip paslankiai kaip šiuo metu. Todėl su vadovų pokyčiais ir tuo valstybės įmonių kaip patrauklaus darbdavio atgimimu pamažu keisis požiūris. Dabar vyrauja įsitikinimas, kad čia atėjai“, – įsitikinusi V. Budrienė.
Visgi ji teigia, kad kai kurie valstybinėse įmonėse užtrunkantys procesai, pavyzdžiui, viešieji pirkimai, suteikia daugiau patirties.
„Tik įdomiau, kai tikslą pasieki ne tiesiai, o apeidamas tam tikrus kalnelius. Žiūrint, kokia tavo motyvacija, ar nori visada eiti tiesiai ir greitai, kad viskas sektųsi, ar vis tik įdomiau eiti per kalnelius ir vis tiek pasiekti tikslų. Mano motyvacija eiti per kalnelius, nes tik taip įgaunama daugiau patirties“, – konferenciją užbaigia V. Budrienė.